Uždaryti

Politologai: S. Malinauskas, kaip eilinis kareivis, atlieka pavojingiausius darbus [T. Janeliūnas]

Dar neprasidėjus naujai savaitei buvo aišku, kad Vyriausybė ir Premjeras Saulius Skvernelis atsidurs dėmesio centre.

Pirmadienį pristatytos būsimos mokesčių reformos gairės, laukta ilgai žadėto kandidato į teisingumo ministrus pavardės. Taip pat nekantrauta ir dėl to, kaip į skandalą įsivėlusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską įvertins ir ką dėl jo likimo nuspręs Vyriausybės vadovas. Tačiau pirmadienio rytą kiek netikėtai nustebino ir viešas diskusijas sukėlė Premjero patarėjo Skirmanto Malinausko komentaras DELFI portale, kuriame jis, užbėgdamas savo viršininkui už akių, pažėrė kaltinimų Prezidentūrai dėl, jo nuomone, Prezidentės Dalios Grybauskaitės taikomų dvigubų standartų bei kartu įvertino B. Markausko, apie kurį pats Premjeras dar aiškiai nepasisakė, elgesį.

Galiausiai S. Malinauskas reiškė būgštavimus, kad Prezidentė teikiamą kandidatūrą tiesiog atmes vien tam, kad parodytų, jog Premjeras negali pateikti tinkamo žmogaus, ar kad jis kandidatams taiko žemesnius standartus nei pati D. Grybauskaitė. Premjero patarėjas akcentavo, kad pati Premjero teikiama „MG Baltic“ advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūra užimti teisingumo ministro postą yra politiškai nepatogi, todėl sukels diskusijas.

Kliuvo ir konservatoriams. S. Malinauskas tvirtino, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dalykinius klausimus sprendė korupcija kaltinamo Raimondo Kurlianskio namuose, kad partijos nariai iš „MG Baltic“ gavo ne tik dovanas, bet ir paramą konservatoriams priklausančioms organizacijoms. Šie pareikšimai įsiutino konservatorius. Atsakydami į partijai išsakytus priekaištus jie ėmė kalbėti, kad S. Malinauskas privalo trauktis iš užimamų pareigų.

Taigi dėl būsimų diskusijų, kurios kils po išplatinto komentaro, S. Malinauskas neklydo. Ir į jį karštai sureagavo ne tik konservatoriai. Žurnalistas Andrius Tapinas netruko Premjero patarėjo komentarą įvertinti neigiamai, o teikiamą kandidatūrą užimti teisingumo ministrus – kaip antivalstybinį žingsnį. Visgi politologams užkliuvo ne tik kilusios diskusijos dėl Prezidentei teikiamo teisingumo ministro istorijos ar to, kad užsiminta apie intensyvesnius nei dabar žinoma konservatorių ir „MG Baltic“ ryšius.
Politologams į akis krito ir tai, kad Premjero patarėjas jau ne pirmą kartą kalba, iš šalies žiūrint, nuomonės nederindamas su tiesioginiu savo vadovu – S. Skverneliu. Tai, žvelgiant į aukščiausių vadovų ir jų patarėjų santykius, nėra įprasta.

Dar vasario 28 d. Premjerui pačiam atostogaujant S. Malinauskas suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje pareiškė nepasitikėjimą teisingumo viceministru ir ministre. Ažiotažą sukėlusioje ir teisingumo ministrę bei viceministrą iš postų išvertusioje istorijoje S. Malinauskas ragino Premjerą rinktis jį arba su kalėjimo sistemos pertvarka nesusitvarkančią tuometinę teisingumo ministrę Mildą Vainiutę. Tąkart politologai svarstė, ar Premjeras susitvarko su savo politinio pasitikėjimo komanda.

Tačiau pastarąjį Premjero patarėjo pasisakymą, kada S. Malinauskas nepabijojo išsakyti ganėtinai aštrios kritikos Prezidentūros atžvilgiu ir savarankiškai įvertinti politiškai jautrią B. Markausko istoriją, politologai vertino atsargiau.
Politologai neatmeta galimybės, kad tai yra tikslingai pasirinkta S. Skvernelio strategija, kuomet jo patarėjas tiesiog pasako tai, ką pačiam Premjerui ištarti yra nepatogu ar nenaudinga. Anot politikos ekspertų, jei S. Skvernelis nepritartų spontaniškai veikiančio patarėjo veiklai, S. Malinausko paslaugų būtų tiesiog atsisakoma. Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius, komentuodamas S. Malinausko komentarą, aiškino, kad S. Skvernelio patarėjas tiesiog negali elgtis spontaniškai. Todėl, politologo nuomone, S. Malinausko pasisakymai yra tiesiog sąmoningos strategijos dalis.

„Vieno iš valstybės vadovų patarėjas spontaniškai tiesiog negali veikti, nebent jis spontaniškai atspėja, ko jo vadovas nori. Antraip tokie improvizacijų ir džiazo mėgėjai yra atleidžiami labai greitai“, – kalbėjo V. Valentinavičius. „Jeigu nėra Premjero pareiškimų apie patarėjo žodžius ar informacijos, kad S. Malinauskas už improvizacijas bus baudžiamas, vadinasi, – akcentavo V. Valentinavičius, – Premjeras pritaria. Saulius Skvernelis nei teisingumo ministrės atveju, nei dabar nebuvo užsiminęs, kad atleidžia S. Malinauską, vadinasi, kontroliuoja reikalą ir viskas yra daroma su Premjero žinia“, – apibendrino MRU docentas.

V. Valentinavičius samprotavo, kad šiame kontekste S. Malinauskas gali tiesiog atlikti tam tikrą funkciją arba juo gali būti paprasčiausiai naudojamasi. „Nuolatinis kareivis daro visada pavojingiausią darbą, generolai yra užnugaryje, o eiliniam kareiviui duota užduotis griūti ant durklo krūtine. S. Malinauskas tą ir daro. Akivaizdu, kad Prezidentūra nesivels į ginčus su eiliniu kareiviu, nes Prezidentės lygis yra generolų lygis. Ji gal aiškintis su S. Skverneliu arba Ramūnu Karbauskiu. Ji nesivaikys S. Malinausko su pistoletu po laukus“, – akcentavo politologas.

Apibendrindamas situaciją V. Valentinavičius teigė, kad S. Malinausko pareiškimai, kuriuose reiškiama aštri kritika Prezidentūrai, jo nestebina. Pasak MRU docento, tai atitinka bendrą foną, kuriame „žalieji valstiečiai“, pirmiausia su jų lyderiu R. Karbauskiu, spinduliuoja perdėtu pasitikėjimu savimi. Pasak jo, „valdantieji tikslingai, tačiau pervertindami savo jėgas, kimba į atlapus Prezidentei. „Mano manymu, S. Malinausko rašiniai atitinka tą bendrą „žaliųjų valstiečių“ nuostatą veltis į šiokias tokias propagandines grumtynes su Prezidente. Pastaruoju metu Premjeras yra toje pačioje „valstiečių“ rikiuotėje, nors dar prieš metus S. Skvernelio ir R. Karbauskio pozicijos dažnai išsiskirdavo. Dabar jų pozicijos vis artimesnės ir vis labiau suderintos“, – samprotavo MRU docentas.

Anot V. Valentinavičiaus, tai leidžia kalbėti apie planingai režisuojamą strategiją, skirtą savivaldybės bei prezidento rinkimams. „Aš manau, nors skamba paradoksaliai ir absurdiškai, bet kibti Prezidentei į atlapus yra gerai apgalvota ir planingai vykdoma strategija. Matyt, daroma prielaida, kad konfrontacija su Prezidente įkvėps tam tikrą visuomenės dalį balsuoti už S. Skvernelį“, – akcentavo V. Valentinavičius. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas iškėlė kelias S. Malinausko nestandartiško elgesio galimybes. Kartu, pažymėjo profesorius, nebūtinai blogai yra tai, kad Premjero patarėjai gali savarankiškai pareikšti savo nuomonę. Komentuodamas iš pažiūros nesuderintą su Premjeru S. Malinausko pasisakymą, T. Janeliūnas iškėlė dvi tokio elgesio galimybes.

„Vienas variantas, kad tai yra improvizacija. Galbūt pasisakymas nėra labai aiškiai suderintas su Premjeru. Patarėjas tiesiog laikosi savo principinių nuostatų, kurias, matyt, ir atsinešė į darbą Vyriausybėje. Antra galimybė, – akcentavo T. Janeliūnas, – tai yra su S. Skverneliu suderinta pozicija, ir Skirmantas Malinauskas bent jau perspėjo Premjerą apie tai, ką ketina daryti. Tokiu atveju Premjeras, jei ir nepalaikė, tai bent jau neprieštaravo jo nuomonei“, – galimybes vertino T. Janeliūnas. Pastarosios galimybės atveju, anot TSPMI profesoriaus, būtų žaidžiamas tam tikras žaidimas, kad tam tikra pozicija yra išsakoma ne Premjero lūpomis.

„Tai tarsi leidžia Premjerui neiti į tiesioginį konfliktą, tarkime, su kitais „valstiečių ir žaliųjų“ partijos atstovais, ypač su Ramūnu Karbauskiu, kuris esamame konflikte labiau palaiko žemės ūkio ministrą. Kitaip tariant, vertinimas yra išsakomas, bet netiesiogiai Premjero lūpomis. Tai leidžia nesukurti tiesioginio konflikto“, – kalbėjo T. Janeliūnas. Pasak TSPMI profesoriaus, nesuderinti ar nevisiškai derinti S. Malinausko pasisakymai nedaro didelės žalos Premjerui. Anot jo, jei patarėjo bei Premjero pozicijos iš esmės nesiskiria ir nuomonė išsakoma savo, o ne S. Skvernelio vardu, tai didelio prieštaravimo nėra.

„Premjeras neturi pareigos absoliučiai kontroliuoti kiekvieną žodį ar veiksmą, kurį atlieką jų patarėjai. Jeigu tai būtų daroma Premjero vardu, tai, be abejo, tokie veiksmai neišvengiamai turi būti suderinti. Šiuo atveju Skirmantas Malinauskas tarsi kalba savo vardu ir savo poziciją išdėsto. Ir autonomiškumas yra išlaikomas. Kiek tai gali būti toleruojama – čia jau kitas klausimas. Jeigu tokie asmeniniai pareikšimai prasilenktų nuolat su Premjero pozicija, tai, natūralu, kad dėl esamų pozicijų išsiskyrimo tiesiog būtų atsisveikinta su tokiu patarėju“, – aiškino T. Janeliūnas.

Perspausdinta iš LRytas.lt