Uždaryti

Politologai įvertino prezidentės siūlymus Seimui: nuoseklu, bet trūksta diskusijos ir poveikio vertinimo [R. Vilpišausko komentaras]

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė septynis siūlymus Seimo pavasario sesijos darbotvarkei. Teigiama, kad šios įstatymų iniciatyvos prisidėtų prie teisingumo didinimo, korupcijos pažabojimo, nepotizmo viešajame sektoriuje.

Pateikiame trumpą prezidentės siūlymų sąrašą:

1) Prezidentė siūlo užtikrinti, kad pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinamiems asmenims būtų organizuojamos ir viešai skelbiamos atrankos. Šiuo metu apie 70 tūkstančių darbuotojų įvairios valstybės, savivaldybių įmonėse priimami be konkurso. Teigiama, kad tokiu būdu bus užkirstas kelias draugų ar giminaičių įdarbinimui.

2) Siūlomos Antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisos, kurios numato skolos išieškojimo vykdymo išlaidų sumažinimą, skaidresnę antstolių veiklą, griežtina drausminę antstolių atsakomybę.

3) Prezidentė siūlo stiprinti vartotojų teisių apsaugą, stabdyti klaidinančią reklamą ir griežtinti baudas už Reklamos įstatymo pažeidimus. Teigiama, kad dabar nustatytos baudos už klaidinančią reklamą neatgraso nuo pažeidimų, o žmonės susiduria su apgavystėmis net pirkdami gyvenamąjį būstą, kai statytojai kaip butus mėgina išparduoti viešbučius ir komercinius biurus.

4) Taip pat siūlomos Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis norima užtikrinti, kad nesąžiningai rinkoje konkuruojantys verslininkai neišvengtų jiems paskirtų baudų. Argumentuojama, kad dabar verslininkai per teismus gali vilkinti Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimą, o bylinėjimosi metu perkelia savo verslą į užsienį, subankrutuoja ir taip išvengia atsakomybės už pažeidimus.

5) Prezidentė siūlo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis nustatyti budintiems globėjams teisę gauti ligos išmoką už globojamus vaikus. Siūlyme pabrėžiama, kad būtent prezidentės iniciatyva pradėjo veikti budintys globėjai.

6) Prezidentė žada inicijuoti ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios neleis vilkinti bylų, sutrumpins ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus bei griežtins jų laikymosi kontrolę. Taip pat siūlymų sąraše ir Teismų įstatymo pataisos, kurios nesukonkretintos, tačiau žadama, kad jos didins visuomenės pasitikėjimą teismais, stiprins teismų bendruomenės autoritetą, puoselės tik aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimą.

7) Nuo rugsėjo Seimo valios laukia ir D.Grybauskaitės teiktos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, kurios numato didesnes baudas asmenims, negalintiems pagrįsti turimų pajamų kilmės, ir tiems, kurie mokestinius pažeidimus daro pakartotinai.

Prof. R.Vilpišauskas: „Kiek tokios priemonės yra pasvertos?“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas pripažino, kad prezidentės siūlymai yra nuoseklus jos politinės programos vykdymas.

„Apie korupcijos prevenciją ir įvairių teisėsaugos institucijų veiklą, teismų veiklą prezidentė kalba nuo pat pirmos kadencijos pradžios, anksčiau yra teikusi įvairių įstatymų pataisų. Bendrai žiūrint, aš sakyčiau, kad tematiškai tęsiamos tos pačios iniciatyvos. Bet pagrindinis klausimas, kuris man kyla yra kiek tokios į sankcijas ir nuobaudas orientuotos priemonės yra pasvertos?“, – retoriškai klausė jis.

„Kaip ir bet kurios teisėkūros iniciatyvos atveju nėra aišku, ar parengti poveikio vertinimai, ar siūlomos priemonės nėra pernelyg griežtos. Tokios, kad gali turėti ir šalutinių neigiamų pasekmių“, – svarstė R.Vilpišauskas.

Politologu manymu, prezidentė klausimais, kurie išties jaudina visuomenę, tariasi su Vyriausybe. Būtent atsižvelgdama į žmonėms jautriausius klausimus ji formavo ir savo siūlymus.
Žinoma, kai kas skamba supaprastintai, bet nemaža dalis visuomenės taip ir supranta politiką, mano, kad tie dalykai turi ir dominuoti.

„Žinoma, kai kas skamba supaprastintai, bet nemaža dalis visuomenės taip ir supranta politiką, mano, kad tie dalykai turi ir dominuoti“, – teigė R.Vilpišauskas.

Jis pastebėjo, kad prezidentė neturi įpročio savo siūlymų pagrįsti poveikio vertinimais, ko visuomenė dažnai tikisi iš Vyriausybės ar Seimo.

„Viskas grindžiama tokiais paprastais lozungais, už kurių gali būti ir tinkamos priemonės, bet gali būti ir tokios, kurios ateity sukels šalutinių pasekmių, su kuriomis teks tvarkytis“, – pabrėžė VU TSPMIdirektorius.

Lygindamas D.Grybauskaitę su Valdu Adamkumi ar Algirdu Mykolu Brazausku, R.Vilpišauskas pripažino, kad jos teikiamos iniciatyvos turi išskirtinumo.

„Tai rodo, kad ne užsienio politika, jos nuomone, daugeliui rinkėjų yra svarbiausia, o su teisingumu šalyje susiję dalykai“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad politikams svarbus gali būti ne tik perrinkimas, bet ir tiesiog palaikymas, padedantis įgyvendinti idėjas.

Užsienio politika, pasak R.Vilpišausko, jau nuo pirmosios kadencijos liko savotiškame užnugaryje.

„Bet man atrodo, kad šiuo atžvilgiu prezidentės Grybauskaitės dėliojami akcentai nėra unikalūs. Jau nuo tada, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, galima matyti prezidentų atsigręžimą į vidaus politikos darbotvarkę. Nors energetiniam saugumui, saugumo situacijai, Rytų partnerystės klausimams, visi prezidentai be išimties skirdavo didelį dėmesį, bet santykis tarp vidaus ir užsienio politikos pasikeitė. Jau penkiolika metų, mano manymu, nepaisant to, kad prezidento galios yra ribotos ar specifinės vidaus politikos klausimais, stengiamasi skirti tam daugiau dėmesio“, – sakė politologas.

Jis priminė, kad V.Adamkaus prezidentavimo metu vykdavo daugiau diskusijų, buvo bandoma pasiekti susitarimą tarp visų pagrindinių politikos veikėjų. Tai vyko ir užsienio politikos klausimų sprendime.

Diskusijų, kurios man atrodo prasmingos, bent jau viešai, yra labai mažai.

„Kai kam gal tai atrodo kaip laiko švaistymas, bet mano nuomone dabar to kaip tik galima pasigesti, nes dabar atrodo, kad prezidentė pati nusprendžia, kokia turi būti valstybės pozicija vienu ar kitu klausimu ir savo sprendimą iškomunikuoja tik diplomatams ar kitoms institucijoms. Diskusijų, kurios man atrodo prasmingos, bent jau viešai, yra labai mažai. Galima pastebėti, kad kai kurie potencialūs kandidatai, galvojantys apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, dabartinę politiką kritikuoja būtent dėl to ir ta kritika, mano manymu, yra pagrįsta“, – kalbėjo profesorius.

R.Vilpišauskas svarstė, kad prezidentė savo toną ne tiek primeta, kiek atspindi visuomenės nuomonę. Jo manymu, būtent tokio vadovo nori patys lietuviai.

„Daugeliui žmonių diskusijos atrodo kaip laiko švaistymas ir nemažai daliai rinkėjų norisi tvirtos rankos ar griežto pasakymo, kaip reikia kovoti su korupcija, apvaginėjimu žmonių ir panašiais dalykais“, – sakė politologas, pridurdamas, kad prie prezidentės galios pozicijos stiprėjimo prisideda ir menkas žmonių pasitikėjimas parlamentu.

„Prezidentai Lietuvoje apskritai laikomi virš partinės politikos esančiais veikėjais“, – konstatavo jis.

<…>

 

Tai yra straipsnio ištrauka. Pilną tekstą skaitykite 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.