Nors santykiai šyla, lenkų diplomatijos dėmesio centre – ne Lietuva [M. Antonovič komentaras]

Nors santykiai šyla, lenkų diplomatijos dėmesio centre – ne Lietuva [M. Antonovič komentaras]

„Geriau daryti pauzę, nei taisyti tai, kas nepataisoma“, – taip 2012 m. apie diplomatinius santykius su Lenkija pasisakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kad ši pauzė baigėsi, liudija padažnėję dvišaliai aukščiausių politikų vizitai ir pakitęs kalbėjimo tonas. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, jog Lietuva ir Lenkija pasmerktos bendradarbiauti dėl abiems šalims aktualių klausimų. Savo ruožtu politologas Marijušas Antonovičius pastebi, kad kaimyninėje šalyje tai, kas Lietuvoje garsiai vadinama atšilimu, stipriai nesureikšminama – iš dalies dėl to, jog stipriai pašlijo lenkų santykiai su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.

Lenkų dėmesio centre – ne Lietuva

Vien kovo mėnesį buvo 4 aukšto rango pareigūnų iš Lenkijos vizitai Lietuvoje, neseniai paskelbta apie atkuriamą tarpparlamentinę asamblėją, apie Sauliaus Skvernelio vizitus Varšuvoje – viešus ir ne – žiniasklaidoje rašyta ne kartą.

Ministras L. Linkevičius įsitikinęs, kad tai prislopę santykiai veikiau vadintini anomalija, o ne jų pagyvėjimas.

„Tas pristabdymas ar pauzė buvo labiau dalykas dirbtinis, o natūralūs santykiai yra labiau natūralus dalykas, kadangi mes esam apibrėžti darbotvarkės – tarptautinės, dvišalės, regioninės. Paminėčiau ir saugumo, gynybos situaciją, esam vienoje valtyje, ką jau ne kartą esu kartojęs. Jeigu nebendradarbiautume, tai prieštarautų mūsų šalių nacionaliniams interesams“, – ketvirtadienį viešėdamas Alfa.lt redakcijoje kalbėjo ministras, išskyręs ir kitas abiem šalims svarbias sritis, kaip transporto infrastruktūra ir energetika.

Paklaustas apie tai, ar Lenkijos viešojoje erdvėje pakito kalbėjimas apie Lietuvą, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijuš Antonovič sako, kad pokyčiai pastebimi, bet šiuo metu dėmėsio centre lenkams yra ne Lietuva. Šiemet priimtas vadinamasis Holokausto įstatymas, numatantis baudas ar net laisvės atėmimą viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, sudrumstė diplomatinius santykius su Izraeliu ir jo partnerėmis JAV.

„Mažai apie tai yra kalbama, pirmiausiai dėl to, kad tai yra užgožta diplomatinės krizės santykiuose su Izraeliu ir diplomatinės krizės tarp Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Šie du klausimai absoliučiai užgožia. Kartais tam tikruose šiek tiek marginalesniuose portaluose pasirodo pasvarstymai, kurie iš dalies susiję su vidaus valdžios kovomis Lenkijoje, iš dalies su kova dėl valdžios Vilniaus krašte. Dalis žmonių mėgsta sakyti, kad Lenkija per mažai spaudžia Lietuvą ir čia per daug pradedama daryti nuolaidų“, – sako politologas.

Tuo tarpu dialogas su Briuseliu, kaip pastebi politologas, nebe toks emocingas – lenkų ginče su Europos Komisija dėl šalyje įvykdytos kontroversiškos teismų reformos matyti deeskalacija.

„Mažėja kategoriškumas iš Europos Unijos ir Europos Komisijos pusės, Lenkija didelių nuolaidų šiais klausimais nedaro. Esminis variklis šiais klausimais yra Jaroslawas Kaczynskis ir jis labai aiškiai pasakė, kad jokių atsitraukimų nebus. […] Kitas dalykas, pirmadienį Angela Merkel buvo Varšuvoje. Matėsi labai aiškiai, kad abi pusės stengiasi mažinti ir gesinti emocijas, ponia Merkel pasakė, kad Lenkija priima pabėgėlius, bet tik kitokius negu mes visi. […] Tai šiuo atveju Lenkija didelių nuolaidų nedaro, bet tiesiog pradėjo daugiau bendrauti, daugiau aiškintis, o iš kitos pusės, Europos Komisija suprato, kad perspaudė“, – aiškino politologas.

Šiame ginče, kaip vasarį vykusio Andrzejaus Dudos vizito Vilniuje metu sakė Dalia Grybauskaitė, Lietuva parems Lenkiją. Ministras sako, kad į tai nereikėtų žvelgti kaip į riziką santykiams su Briuseliu.

„Mums irgi rūpi teisės viršenybės klausimai, demokratijos klausimai, visa tai svarbu, nes tai yra Europos vertybių sudėtinė dalis. Bet mes aiškiai davėme suprasti, tą supranta ir mūsų kolegos, kad mes tikrai neketiname stoti į pirmas savo kaimynų kritikų ar baudėjų gretas“, – teigė L. Linkevičius.

Iš Lenkijos – nepalankūs žodžiai V. Tomaševskiui

Ne visada Lietuvai ir lenkų tautinei mažumai naudingu mediatoriumi tarp Varšuvos ir Vilniaus pasirodančiam Valdemarui Tomaševskiui leidinyje „Gazeta Polska“ savaitgalį pažerta kritikos. Leidinio redaktoriaus pavaduotojos Katarzynos Gojskos trumpame, tačiau kategoriškame komentare teigiama, kad Lenkijos išskirtinė parama prokremliškomis pozicijomis pasižymėjusiam politikui yra klaida.

„Parama iš Varšuvos negali būti ta lašinė, kuri maitina išskirtinai šio europarlamentaro aplinką, nes jis jau ne vienerius metus įrodinėja, kad vienintelė jo aktyvumo forma yra stiprinti įtampą tarp lenkų ir Lietuvos“, – komentare rašė K. Gojska.

Politologas M. Antonovičius sako, kad šis leidinys yra artimas Lenkijos valdančiajai „PiS“ partijai, o tiksliau – vienam iš jos flangų.

„Reikia turėti omenyje, kad ji yra susijusi su Antoni Maceriewicziumi, buvusiu gynybos ministru, jie labai daug užsiima Smolensko sąmokslo teorijomis, iš tiesų tai grupei bet kas, bendradarbiaujantis su Putinu, yra priešas. Šiuo atveju po to, kai Valdemaras Tomaševskis užsidėjo Georgijaus juostelę, jiems tai yra priešas, su kuriuo reikia susidoroti. […] Kai mes kalbame apie Lenkijos valdančiąją partiją, „Įstatymą ir teisingumą“, čia panašiai kaip su JAV respublikonais – kaip negalima kalbėti apie vieną respublikonų partiją, taip negalima kalbėti apie vieną „Įstatymo ir teisingumo“ partiją“, – sako M. Antonovičius, pabrėžęs, kad šiai pozicijai „PiS“ turi ir lygiavertę atsvarą.

„Jie turi dvi grupes, kurios atneša daugybę balsų, todėl daryti į vieną ar į kitą pusę labai didelių, drastiškų žingsnių negali“, – pridūrė politologas.

Kalbėdamas apie šiuo metu Europos parlamente dirbantį „Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos“ vadovą V. Tomaševskį jis pastebėjo, kad Lenkijoje imamas matyti platesnis tautinėms mažumoms aktualių klausimų kontekstas.

„Truputėlį suprastėjo V. Tomaševskio pozicijos Varšuvoje. Šiek tiek pasikeitė Lenkijos ambasados Lietuvoje pozicija, nes ji iš tiesų pradėjo bendrauti ne tik su įvairių pakraipų Lietuvos lenkais, bet ir su Lietuvos politikais, ambasados atstovė ateina į renginius, kurie vyksta lietuviškai ir įsitraukia irgi į diskusijas“, – sakė M. Antonovičius.

Visas pokalbis su L. Linkevičiumi ir M. Antonovičiumi – Alfa.lt vaizdo įraše.

 

Perspausdinta iš alfa.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.