Uždaryti

Netikėtas rezultatas: rinkėjams patinka viena ir ta pati Landsbergio ir Skvernelio savybė. Komentuoja J. Kavaliauskaitė, A. Ramonaitė, M. Jastramskis

Didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra migruojantys, pasiduoda bandos instinktui, ir gali persigalvoti per kelias savaites. Taigi nei konservatoriai, nei „valstiečiai“ tvirtai dėl savo pozicijų jaustis negali, didžioji dalis rinkėjų šiuo metu tiesiog neturi jokių preferencijų ir dairosi.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) mokslininkai naujausius duomenis iš 2016 m. studijos apie Seimo rinkimus susistemino monografijoje „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“.

Joje, be kitų duomenų, yra analizuojami ir trijų pagrindinių lyderių praėjusiuose Seimo rinkimuose – Sauliaus Skvernelio, Algirdo Butkevičiaus ir Gabrieliaus Landsbergio portretai. Jų analizę atliko politologė Jūratė Kavaliauskaitė.

Laidoje „DELFI diena“ monografijos mokslinis redaktorius doc. Mažvydas Jastramskis pasakojo, kad rinkėjų akyse S. Skvernelis buvo siejamas daugiau su asmeninėmis savybėmis: ryžtingas, sąžiningas, moralus.

„O G. Landsbergiui buvo labiau būdingas siejimas su konvencinėmis politinėmis savybėmis – susiejimas su partija, ilgalaikiu konservatorių įvaizdžiu, kas jam pridėjo neigiamo krūvio“, – pasakojo M. Jastramskis.

Buvęs premjeras A. Butkevičius, pasak politologo, 2016 m. Seimo rinkimuose daugelio žmonių buvo matomas kaip neapsisprendęs, besimėtantis iš vienos pusės į kitą žmogus.

„Įdomu tai, kad žmonės tam tikrus dalykus, kurių nepadarė ta Vyriausybė – pavyzdžiui, nepatenkino žmonių ekonominių lūkesčių dėl gerovės, kainų, atlyginimų, priskyrė ne kairiosios ideologijos trūkumui socialdemokratų partijoje, bet būtent asmeninėms savybėms, kurios buvo silpnos“, – sakė M. Jastramskis.

Skverneliui pavyko surinkti teigiamų savybių paketą

VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad S. Skverneliui pasisekė surinkti tas savybes, kurių nori lietuviai iš savo politikų.

„Svarbiausias dalykas, ko žmonės nori, tai yra sąžiningumo – „kad nevogtų“, moralės ir tvirtumo, ryžtingumo. Man atrodo, čia ir buvo jo sėkmės receptas. Žinoma, lieka atviras klausimas, kiek jis sugebės tai išlaikyti rinkėjų akyse. Bet, kaip matome iš J. Kavaliauskaitės sudarytų žodžių debesų, ryškiausi apibūdinimai, kuriais žmonės minėjo Skvernelį, tai ir buvo „sąžiningas“ ir „ryžtingas“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė dar atkreipė dėmesį, kad rinkėjai, kaip patikusią S. Skvernelio savybę minėjo „jaunumą“. Tą pačią savybę jie priskyrė ir G. Landsbergiui.

„Kažkodėl mūsų rinkėjų akyse tai matoma kaip labai didelė vertybė“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė atkreipė dėmesį, kad žmonės, apibūdindami S. Skvernelį, minėjo ir tai, kad jis buvo policininkas. Vieniems tai atrodė, kaip trūkumas, o kiti manė, kad tai yra teigiamas dalykas, kuris siejasi su tvirtumu, ryžtingumu.

Mokslininkės nuomone, šiuo metu S. Skvernelio kaip policininko įvaizdis jau yra sumenkęs, dabar jis matomas kaip premjeras.

„Tame irgi yra ir gerų, ir blogų pusių – visos kaltės už Vyriausybės darbus yra priskiriamos jam“, – sakė A. Ramonaitė.

„Valstiečių“ įvaizdį labiau atitinka R. Karbauskis

Doc. M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kaip partijos, vertinimu labiau persidengė R. Karbauskio nei S. Skvernelio vertinimas.

Jis taip pat pažymėjo, kad R. Karbauskio reitingas iškart po Seimo rinkimų buvo labai geras. Tai matėsi ir viešojoje erdvėje, ir jų studijoje. Pasak mokslininko, jį ypač palaikė rinkėjai, kuriuos būtų galima apibūdinti, kaip tuos, kurie vaikšto į rinkimus, bet keičia savo nuomonę.

„Bet, žinoma, dabartinis R. Karbauskis, kaip ir S. Skvernelis, nėra tie, kokie buvo po 2016 m. Seimo rinkimų, kai pasitikėjimas jais buvo iš tikrųjų didelis“, – sakė M. Jastramskis.

Butkevičius rinkėjams atrodo besiblaškantis žmogus

Pasak VU TSPMI docento, A. Butkevičius rinkėjų akyse atrodė kaip neapsisprendęs žmogus, kuris mėtosi nuo vieno žodžio prie kito.

„Tai galėjo prisidėti ir prie socialdemokratų partijos prastesnio pasirodymo. Bet lyderiai yra tik vienas iš dalykų, kurie lemia Seimo rinkimų rezultatą. Jei kalbame apie A. Butkevičių, turime kalbėti ir apie didelius žmonių lūkesčius dėl ekonominės gerovės“, – sakė M. Jastramskis.

Mokslininkai rinkiminėje studijoje matė, kad žmonės, kurie socialdemokratų valdymo laikotarpiu manė, kad ekonomika prastėja, rinkosi tarp socialdemokratų ir „valstiečių“, ir nemažai perėjo pas antruosius.

Landsbergis patinka, nes jaunas

Pasak mokslininkų, G. Landsbergio dominuojančia teigiama savybe žmonės vardino tai, kad jis jaunas.

„Bet panašu, kad – ar tai „valstiečiams“ jų rinkiminės kampanijos metu pavyko, ar natūraliai taip gavosi, bet jį pavyko susieti su tuo, kaip žmonės žiūri į partiją – kaip arogantišką, atitrūkusią nuo žmonių. Kalbant apie rinkimus ne tik Lietuvoje, yra labai sunku atskirti partijos ir jos lyderio efektą – ar dalis ilgalaikio neigiamo konservatorių įvaizdžio persiduoda G. Landsbergiui, ar simpatijos ir antisimpatijos jam asmeniškai persiduoda partijai“, – sakė M. Jastramskis.

Rinkimus Lietuvoje prognozuoti sunku

Politikos mokslininkai neslepia, kad Lietuvoje prognozuoti rinkimus yra labai sunku, nes tiek prezidento, tiek parlamento rinkimuose rinkėjai yra linkę keisti savo nuomonę.

„Jie labai dažnai keičia savo partinę preferenciją. O kalbant apie asmenybes, tai ten jau gali keisti ne kas rinkimus, o kas mėnesį, kaip papučia vėjai, ką parodo per televizorių, kokioje laidoje ir kokioje šviesoje. Paimkime dvejus paskutinius 2012 ir 2016 m. rinkimus, išdėliokimes rinkėjus pagal tai, kiek nedalyvavo vienuose, kiek dalyvavo kituose, kiek dalyvavo ir balsavo už tą pačią partiją, ir pamatysime, kad mažiau negu pusė – tik 45 proc. rinkėjų balsavo už tą pačią partiją 2016 m. kaip ir 2012 m.“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, Vakaruose tiksliausios apklausos būna tos, kurios atliekamos likus porai dienų iki rinkimų. Lietuvoje paskutines apklausas matome likus kelioms savaitėms iki tol, kol rinkėjai realiai gauna progą eiti prie balsadėžių.

„Tos kelios savaitės yra labai svarbus laikotarpis. Iš mūsų studijos galima matyti, kad didžioji migracija iš potencialaus socialdemokaratų į „valstiečių“ elektoratą, ir ta dalis rinkėjų, kurie sugalvojo ateiti į rinkimus, apsisprendė per tokį laikotarpį“, – sakė M. Jastramskis.

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį mokslininkas, yra cikliškumai.

„Dalis rinkėjų ateina 2012 m. balsuoti, balsuoja už Darbo partiją arba socialdemokratus, nusivilia rezultatais, ir išeina iš rinkiminio ciklo, jie nebebalsuoja. O dalis – tarp jų yra ir jaunų žmonių, bet ne vien jie, praleidžia rinkimus, po to dėl kokios nors priežasties, pavyzdžiui, jiems patikusios pasiūlos, aktyvuojasi. Pavyzdžiui, pamato Skvernelį arba Landsbergį kaip naują lyderį, pagalvoja, kad „yra kažkokia viltis politikoje, aš ateisiu balsuoti“, – pasakojo M. Jastramskis.

Pasak jo, kai nėra daugumos rinkėjų, kurie turi stabilias partines preferencijas, apklausos negali tiksliai numatyti rezultato. Mokslininkas dar atkreipė dėmesį ir į rinkimų sistemos specifiką. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose, kur sunku numatyti rezultatą.

„Kalbant apie prezidento rinkimus, kadangi jie yra asmenybiniai, sunku pasakyti, kas nutiks per tuos kelis metus, kokios kortos – juodos ar baltos bus ištrauktos. (…) Prezidento rinkimus prognozuoti dar sudėtingiau nei Seimo“, – sakė M. Jastramskis.

Prof. A. Ramonaitė dar pridūrė, kad besiblaškančius rinkėjus labai stipriai veikia bandos efektas.

„Pavyzdžiui, mes darėme kokybinius tyrimus 2016 m. vasarą, tai jau buvo visai nedaug likę iki rinkimų, ir labai matosi, kad žmonės dar svarsto, žiūri, kas čia bus tie laimėtojai, kalbasi su savo draugais, kaimynais, ir kai pajaučia nuotaiką, kur link ta banga kyla, tada ir sukyla didžioji banga, ir gaunasi tokie kartais netikėti rezultatai. Tas dalykas gali per kelias savaites pakeisti apklausų rezultatą, nes žmonės iki paskutinio momento dar laukia ir žiūri, kas čia bus tikrasis laimėtojas“, – sakė A. Ramonaitė.

Viltingasis „valstiečių“ elektoratas

Doc. M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje buvo paplitusi versija, kad „valstiečių“ elektoratas buvo skurdžiau gyvenantys žmonės, mažiau uždirbantys, kuriems yra svarbu kainos, darbo vietos.

„Tačiau bent jau tas paveikslas, kurį mes matėme,2016 m. rinkimuose, buvo toks, kad „valstiečiai“ gana proporcingai ėmė rinkėjus iš visų visuomenės grupių.

Tai nėra tik protesto balsai. Protesto balsas yra, kai žmogus balsuoja prieš, ir jam nėra svarbu už ką. Vienas esmingiausių protesto balso bruožų, kad tai yra žmogus, kuris nepasitiki politinėmis institucijomis.

Tikrasis „protestas“ Lietuvoje yra tie, kurie iš viso neina balsuoti į rinkimus. Tie žmonės mažiausiai žino apie politiką ir mažiausiai pasitiki politika“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, kitoje spektro pusėje – stabilūs konservatorių, socialdemokratų liberalų rinkėjai – tradicinių partijų elektoratas, kurie labiausiai pasitiki ir daugiausiai žino apie politiką. O „valstiečių“ rinkėjai yra per vidurį.

Pasak prof. A. Ramonaitės, „valstiečių“ elektoratas buvo toks viltingasis elektoratas.

„Kartais juokauju, kad tai yra tie žmonės, kurie perka loterijos bilietą, nors žino, kad greičiausiai nieko neišloš, bet turi tokią viltį – „o jeigu netyčia“… Lieka klausimas, ar jie pateisino tuos lūkesčius? Sunku pasakyti, nes mes dar neturime naujesnių tyrimų rezultatų, bet man susidaro toks įspūdis, kad „valstiečių“ rinkėjai anksčiau buvo labiau per vidurį – centro kairės pozicijoje, bet dabar labiau linksta į kairę“, – sakė A. Ramonaitė.

Nepavyko suformuoti apačių partijos įvaizdžio

Doc. M. Jastramskio vertinimu, R. Karbauskiui nepavyko suformuoti apačių partijos įvaizdžio.

„Jeigu įsivaizduojame, kad apačių yra daug, tarsi jie yra tie platieji visuomenės sluoksniai, vien į reitingą pažiūrėjus, kuris, pripažinkime, nėra įspūdingas, galima konstatuoti, kad nepavyko. Tai nėra partija, kuri dominuoja. Jeigu mes kalbame apie dvi lyderiaujančias partijas, nė viena iš jų stipriai nestovi ties 20 proc. riba. Absoliuti dauguma visuomenės dabar neturi jokios preferencijos. Gal jie laukia kažkokios naujos vilties“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, „valstiečiai“ dabar sudaro nemažą problemą socialdemokratams, nes jie į jų vietą atsistojo, ir socialdemokratams nepavyksta atgauti savo reitingų.

„Nepamirškime, kad Lietuvoje yra prosovietiškumo ir antisovietiškumo skirtis. Galbūt, yra taip, kad „valstiečių“ rinkėjas labiau slenkasi į Darbo partijos vietą, ir tampa labiau prosovietiškas“, – svarstė M. Jastramskis.

Konservatoriams nelimpa „žmonių partijos“ įvaizdis

Tačiau su įvaizdžiu nesiseka ne tik „valstiečiams“. Prof. A. Ramonaitės manymu, vyresniosios kartos akyse konservatoriams nepavyks sukurti „žmonių partijos“ įvaizdžio.

„Jie iki šiol viską darė, kad tokia partija nebūtų. Dažnai žmonės sako, kad, jei socialdemokratams ar kitiems „žmonių partija“ kažkaip limpa, truputį kita prasme nei patys konservatoriai turi minty, bet tas žodis „žmonės“ limpa prie kairiųjų. Prie dešiniųjų jis visiškai nelimpa, ir dažniausiai žmonės sako, kad konservatoriai jau ko, bet paprastų žmonių tai jie niekada nesuprato ir nesupras“, – sakė A. Ramonaitė.

Tačiau, pasak politologės, jaunoji karta jau visiškai kitaip žiūri į tą partiją, jau to šleifo nėra.

„Tą įvaizdį gali kurti visiškai iš naujo, tik klausimas, ar jaunimui „žmonių partija“ skamba patraukliai, gal jiems atrodys iš viso keistas toks terminas“, – svarstė A. Ramonaitė.

Socdemams skilimas ne į naudą

Kalbėdamas apie skilusius socialdemokratus M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad senoji socialdemokratų partija, kuri išlaikė partinę struktūrą, ir tebėra daugiausiai narių Lietuvoje turinčia partija (17 tūkst.), yra aukščiau reitinguose. Tačiau dalį rinkėjų išsivedė Gediminas Kirkilas į naują partiją.

„Gaunasi, kad jiems blogiau atskirai nei buvo kartu. Žiūrint į istoriją nebuvo daug atvejų, kad skilimas kažkam į naudą išeitų. Vienintelė sėkmės istorija buvo, kai liberalai skilo, bet ir tai 2008 m. abi partijos vos peržengė 5 proc. barjerą. (…) Socialdemokratai manau, kad šioje vietoje daro nemažą klaidą. Partija, kuri galėjo likti viena, turėti savo nemažą lojalių rinkėjų dalį, tai jie patys padarė, kad tie rinkėjai išsilakstytų kažkur“, – sakė M. Jastramskis.

Liberalai turi nišą, bet nebe tie

Liberalai, pasak prof. A. Ramonaitės, Lietuvoje niekada neturėjo lojalių rinkėjų, tačiau visada buvo centro dešinės elektorato dalis, kuri nenori balsuoti už konservatorius, bet už kairiuosius irgi nenori balsuoti.

„Tada liberalai jiems yra natūrali partija. Čia yra labai aiški niša, kurią ir bando užpildyti Aušrinė Armonaitė. Tų rinkėjų yra, bet jie už senuosius liberalus nelabai nori balsuoti“, – sakė A. Ramonaitė.

Paksas ir Uspaskichas medžioja prorusiškus rinkėjus

Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas, kuris neseniai lankėsi Maskvoje, pasak doc. M. Jastramskio, nusitaikė į prosovietišką rinkėją.

„2016 m. rinkimuose rinkėjams atrodė, kad nebėra partijos, kuri norėtų aiškiai pragmatiškų santykių su Rusija. (…) Tai V. Uspaskichas ir R. Paksas taiko į šitą rinkėją – kokia 20 proc. Lietuvos visuomenės“, – sakė M. Jastramskis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad didelė dalis šių rinkėjų yra tie piktieji nerinkėjai, kurie neina į rinkimus, todėl nėra tikėtina, kad jie galėtų laimėti rinkimus arba turėti antrą pagal dydį frakciją.

„Tačiau to gali pakakti perrinkti V. Uspaskichą į Europos Parlamentą, ir Darbo partijai gauti 7-8 proc. balsų kituose parlamento rinkimuose“, – sakė M. Jastramskis.

O „Tvarka ir teisingumas“, pasak jo, laikosi ant Remigijaus Žemaitaičio įvaizdžio.

„Paradoksalu, tačiau R. Žemaitaitis yra geriausią palankių ir nepalankių vertinimų santykį turintis partijos lyderis šiuo metu Lietuvoje“, – sakė M. Jastramskis.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.