Uždaryti

Naujo ES biudžeto intriga: jei trypsi europietiškas vertybes, pinigų negausi [R. Vilpišauskas]

Vengrijos spauda Europos Komisijos (EK) planus jau pavadino „imperijos smūgiu“. Ne itin patenkinti ir lenkai. Mat, regis, būtent demokratijos standartus mindančius Budapeštą ir Varšuvą siekiama prispausti – trečiadienį pristatant pasiūlymą dėl pirminio ES ilgamečio biudžeto (2021-2027 m.) lygiagrečiai iškelta mintis atkirsti įstatymų negerbiančias šalis nuo Bendrijos fondų. EK planą dėl naujo ES ilgamečio biudžeto Europos Parlamente pristatė Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir ES biudžeto komisaras Güntheris Oettingeris. Jau anksčiau paaiškėjo, kad biudžetas 2021-2027 m. turėtų sudaryti 1,279 trilijono eurų. Nors iš Bendrijos jau turėtų būti pasitraukusi Jungtinė Karalystė, šiuo metu pasinėrusi į „Brexit“ procesą, ES biudžetas yra didesnis nei ankstesnis. Taip yra dėl infliacijos. „Norime pristatyti pasiūlymą, kuris būtų priimtas rimtai ir galėtų tapti pagrindu ateities deryboms. Šis biudžetas yra inovatyvus, jei kalbėtume apie jo struktūrą ir taisyklių supaprastinimą“, – pareiškė J.C.Junckeris.

Vieniems – daugiau, kitiems – mažiau

G.Oettingeris trečiadienio rytą, dar prieš plano pristatymą, pareiškė, kad bus „vidutiniškai sumažintos“ išmokos ūkininkams ir pagal sanglaudos politiką skiriamos lėšos. Daugiau pinigų numatoma moksliniams tyrimams – kad ES galėtų varžytis su JAV ir Kinija, „Erasmus“ programai (jos finansavimas dvigubinamas), gynybai ir išorės sienų apsaugai. EK pasiūlymas tik pirminis – galutinis biudžeto kontūras paaiškės tik kitų metų rudenį. Tačiau įtakingi EK pareigūnai dar iki trečiadienio leido suprasti, kad prioritetai slenkasi, o J.C.Junckeris ir G.Oettingeris vėliau patikslino, kad ES sanglaudos politikai skiriamos lėšos turėtų susitraukti 7 proc., o išlaidos žemės ūkiui – 5 proc. Savo ruožtu ES sienų ir pakrančių apsaugos tarnyboje „Frontex“ turėtų darbuotis nebe 1,2 tūkst., o net 10 tūkst. žmonių – biudžete sienų apsaugai, prieglobsčio ir migracijos politikai numatomi net 35 mlrd. eurų. Dabartiniame cikle skiriama 13 mlrd. eurų.

Ką gaus Lietuva?

15min žiniomis, Lietuvos ir dalies kitų narių-paramos gavėjų įnašai į ES biudžetą turėtų didėti, o iš jo gaunama parama – mažėti. Be to, plane numatoma, kad turtingiausios ES narės didintų savo įmokas į biudžetą. Lietuva iš Regioninės politikos, kurios pagrindas yra struktūriniai fondai, 2014-2020 m. turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų. 2007-2013 m. parama siekė 6,885 mlrd. eurų. Kaip vertinti EK paskelbtą biudžeto projektą? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas 15min sakė, kad „žiūrint iš analitikų perspektyvos perskirstymas yra prasmingas“. „Analitikai diskutuojant, kokiose srityse ES pinigai sukurtų didžiausią pridėtinę vertę, paprastai išskiria infrastruktūros – energetikos, transporto jungčių – projektus.

Tokie projektai turi ilgalaikę vertę, nes nauda – ir dalyvaujančių šalių gyventojams, ir verslui. Taip pat svarbūs ir su išorės sienų apsauga, ir su moksliniais tyrimais susiję projektai kurie gali būti labai vertingi dėl Europos mokslininkų bendradarbiavimo. Aišku, apie bendruosius principus jau seniai diskutuojama, bet reikia atsiminti, kad kiekvienos derybos dėl ES ilgamečio biudžeto yra susijusios su atskirais kiekvienos šalies narės lūkesčiais – dėl sumokamų lėšų ir planuojamų įplaukų“, – kalbėjo R.Vilpišauskas. Lietuvos pareigūnų vietoje analitikas orientuotųsi į bendruosius principus ir investicijas, kuriančias didesnę pridėtinę vertę – kitaip tariant, ES pinigai galėtų ateiti į sritis, kur sukurtų dar daugiau pinigų, o ne tiesiog nusėstų.

Idėja atsieta nuo biudžeto projekto

Vis dėlto daugiausia aistrų jau kelia ir, tikėtina, dar daugiau kels EK pasiūlymas skirti mažiau ar išvis neskirti lėšų iš ES fondų šalims narėms, kurios esą negerbia įstatymų viršenybės. „Pagal naujas siūlomas priemones Sąjunga, proporcingai atsižvelgdama į teisinės valstybės principų nesilaikymo pobūdį, sunkumą ir mastą, galėtų laikinai neleisti gauti ES finansavimo, jį sumažinti arba apriboti“, – nurodoma Komisijos paskelbtame pranešime. Negana to, planuojama apeiti beveik neabejotinus Lenkijos ar Vengrijos veto. Aišku, EK nemini konkrečiai šių dviejų valstybių – J.C.Junckeris Europos Parlamente patikino, kad neturima omenyje nė viena šalis. Tačiau Briuselyje jau seniai reiškiamas nepasitenkinimas dėl situacijos Budapešte ir – ypač – Varšuvoje.

EK pareigūnai, kalbėdami, žinoma, anonimiškai, „Reuters“ jau anksčiau teigė, kad pasiūlymas dėl 2021-2027 m. biudžeto susies pagarbą įstatymams su finansavimu. „Sąlygiškumas tikrai bus“, – agentūrai teigė vienas šaltinis. „Tai pakeis žaidimo taisykles“, – tikino kitas. „Yra lyderių, kurie flirtuoja su kitokiomis vertybėmis“, – Vengrijos premjero Viktoro Orbano mintis apie „neliberalią demokratiją“ ir nepasitenkinimą ES migracijos politika priminė dar vienas.

Anot „Politico“ šaltinių, priemonėmis, kurios akivaizdžiai taikomos lenkams ir vengrams, siekiama pasiųsti signalą ir kitoms šalims narėms, galbūt svarstančioms, ar pasukti šių dviejų valstybių keliu. Didžiausia rizika – kad įtampa tarp Bendrijos rytinės ir vakarinės dalių dar labiau padidės. Ne tik Budapešte ar Varšuvoje, bet ir dalyje kitų sostinių kol kas tyliai, bet vis dėlto purkštaujama – kodėl reikia suteikti Briuseliui precedento neturinčias galias finansiškai bausti ES nares? Tiesa, pats G.Oettingeris apie šį EK pasiūlymą pristatydamas ES biudžeto brėžinį nekalbėjo – jis atskiras ir konkrečiai liečia teisę Briuseliui įšaldyti išmokas šalims narėms, kurių teisėtvarka nėra nepriklausoma. Šiuo atveju svarbu tai, kad naujam ilgalaikiam biudžetui turi vieningai, be išimčių pritarti visos ES narės. Tačiau finansavimo priežiūros mechanizmo, apie kurį ir eina kalba, tereikia kvalifikuotos daugumos pritarimo.

Kitaip tariant, Varšuvos ir Budapešto opoziciją siekiama apeiti „atkabinant“ sąlygas dėl ES paramos gavimo nuo derybų dėl biudžeto.Tuo pačiu stengiamasi pernelyg garsiai nekalbėti apie susirūpinimą dėl demokratijos. EK pabrėžia būtinybę „apsaugoti bloko finansinius interesus“ ir užtikrinti, kad už europiečių mokesčių mokėtojų pinigus skiriama parama būtų leidžiama ten, kur reikia.
Komisijos logika tokia: juk jei teismai nėra nepriklausomi, daug sunkiau ištirti įtariamo sukčiavimo ar lėšų švaistymo atvejus. „Įstatymų viršenybė yra būtina sąlyga tam, kad atskirais atvejais – pavyzdžiui, korupcijos ar sukčiavimo – galėtume susigrąžinti fondų lėšas per teismus“, – praėjusį mėnesį Berlyne pareiškė G.Oettingeris.

Užblokuoti vis tiek įmanoma

Vis dėlto tai tik maskuojančios formuluotės. Kaip – ir apskritai ar – susieti ES pagalbą su demokratiniais standartais, Komisijose ir ES šalių vyriausybėse aršiai diskutuojama kelis pastaruosius mėnesius. Briuselyje grąžomos rankos dėl Vengrijos, kuri varžo opozicijos ir pilietinės visuomenės organizacijų veiklą, ir Lenkijos, kur vyriausybė užsimojusi kontroliuoti teisinę sistemą. Tačiau kaip pakeisti situaciją?

EK pasiūlymo priėmimui tereikia kvalifikuotos daugumos Europos Vadovų Taryboje pritarimo. Tokią daugumą sudaro 55 proc. šalių narių ir 65 proc. visų ES gyventojų. Kitaip tariant, net jei Lenkija ir Vengrija balsuotų prieš pasiūlymą, jis būtų priimtas. Dar vienas Komisijos pasiūlymas: jei priemonių būtų imamasi prieš konkrečią šalį, pastaroji jas galėtų užblokuoti tik irgi subūrusi kvalifikuotą daugumą. Tiesa, yra kabliukas: nors, kaip jau minėta, EK pasiūlymas formaliai nėra ES ilgamečio biudžeto projekto dalis, šalys narės, kurios pajustų grėsmę, galėtų blokuoti ne Komisijos idėją, o patį biudžetą.

O tarp tokių narių būtų ne tik Lenkija ir Vengrija – visos Vidurio ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lietuvą, yra labai priklausomos nuo ES sanglaudos fondų, kurių lėšos skiriamos siekiant sumažinti atotrūkį tarp turtingesnių ir skurdesnių Bendrijos narių. Tokių fondų lėšos 2015-2017 m. sudarė daugiau nei 60 proc. visų viešųjų investicijų Lenkijoje, daugiau nei 55 proc. – Vengrijoje. Lietuvoje – net 74,36 proc. Mūsų šalį lenkė tik Portugalija ir Kroatija. Vienas Lietuvos diplomatas 15min irgi teigė, kad EK įsijautus susiformuotų didesnis narių blokas, kuris greičiausiai iškart sugriautų Komisijos planus. Lenkijos atstovai jau aiškiai leido suprasti, kad nėra patenkinti pastangomis susieti įstatymų viršenybės principą su ES parama.

„Bet kokia formulė, kuri neatitinka ES sutarties taisyklių, reiškiančių vieningumą Europos Vadovų Taryboje, būtų neteisėta, – praėjusią savaitę pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Konradas Szymanskis. – Mes nepritarsime bet kokiems mechanizmams, kurie fondų valdymą paverstų politinio spaudimo instrumentais.“

Naujos sąlygos – politikavimas?

Negana to, „EUobserver“ pirmadienį pranešė, kad EK planuoja ir pristatyti naujas sąlygas, pagal kurias bus skirstomos lėšos iš ES sanglaudos fondų. Iki šiol pinigai buvo skirstomi pagal bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklio santykį su ES vidurkiu. O dabar planuojama paskelbti naujus socialinius indikatorius – pavyzdžiui, jaunimo nedarbo lygį ir migrantų priėmimo rodiklius.

Rytų Europos šalių diplomatai, įtariantys, kad dėl tokių sąlygų regiono valstybės gautų mažiau lėšų, „EUobserver“ kalbėjo apie „kerštą“ ir „politikavimą“. „Jei pridedame kriterijus, tai jau nebe sanglaudos politika, o būdas pasinaudoti sanglaudos politika kitiems tikslams“, – sakė vienas diplomatas, abejojantis, ar tokį sąlygiškumą įmanoma suderinti su ES sutartimi. EK pasiūlymai visgi tikrai nėra nemieli turtingesnėms Bendrijos narėms Vakarų Europoje.

Šių šalių vyriausybes, pagal planą turėsiančias atseikėti dar didesnes sumas į ES biudžetą (juk traukiasi Jungtinė Karalystė), vis daugiau rinkėjų spaudžia reikalauti iš rytinio sparno daugiau atsakomybės. „Politico“ teigimu, ryšį tarp demokratinių standartų ir ES finansinės paramos norėtų sustiprinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Nyderlandų premjeras Markas Rutte, Skandinavijos šalys ir kai kurie Vokietijos pareigūnai.
Tiesa, kovų dėl ES biudžeto veteranų teigimu, svarstyti apie galimybę EK bausti šalis nares finansinėmis sankcijomis kol kas nėra didelės prasmės. Esą klausimas pernelyg jautrus ir sudėtingas net pačiai Komisijai.

„Iki pat dabar Komisija nebuvo labai ryžtinga, nors teisinė pozicija labai aiški. Labai gražu žadėti dalykus, bet man įdomiau, kaip jie įgyvendinami“, – „Politico“ teigė Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Ingeborg Gräßle. Galiausiai diplomatai įspėja, kad jei EK nori susitarti greitai ir derybas užbaigti iki kitų metų gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, nuo jautriausių temų geriau laikytis atokiau.

R.Vilpišauskas: „Objektyvių kriterijų troškimas“

R.Vilpišauskas 15min priminė, kad idėjos dėl ES paramos ir Bendrijos principų laikymosi vyksta jau keletą metų. Jam nenuostabu, kad „idėjos konkretizuojasi“, nes prie šalių, kurios paramą skiria, o ne gauna, prisijungė ir gana atvirai kalbantis Prancūzijos prezidentas E.Macronas.
R.Vilpišauskas: „Bent jau Lenkijos valdantieji nuolat kalba būtent apie susidorojimą – esą Briuseliui tiesiog nepatinka jų vykdoma politika. Dabar norima parodyti, kad yra tikrai objektyvių kriterijų.“ „Atrodo keista, kai tam tikrų šalių vadovai kritikuoja ES ir ES institucijas, bet tuo pačiu aktyviai naudojasi Bendrijos biudžeto lėšomis“, – tvirtino ekspertas, priminęs, kad dėl taisyklių nesilaikymo Briuselis ir anksčiau buvo prabilęs apie teisinius veiksmus, pavyzdžiui, prieš Graikiją dėl aplinkosaugos normų nesilaikymo.

Vis dėlto dabartinę situaciją R.Vilpišauskas vadina kitokia, nes kalbama apie bendresnius ES sutarties principus – įstatymų viršenybę, teismų nepriklausomumą, žiniasklaidos laisvę, o ne apie konkrečias direktyvas ar reglamentus, skirtus konkrečių sričių reguliavimui. „Žinoma, interpretuojant, kaip valstybės narės laikosi bendrųjų principų, pozicijos išsiskiria. Lenkija ir Vengrija kalba apie politinį spaudimą, bet kitų ES šalių politikai teigia iš tiesų matantys principų nesilaikymą – mėginimus daryti įtaką teismams, riboti jų nepriklausomumą ir panašiai. Šioje diskusijoje labai svarbu, kokie tikslūs mechanizmai galiausiai bus pasiūlyti. Komisija yra tik įpareigojama rūpintis, kad šalys narės laikytųsi ES sutartyje įtvirtintų principų, o iniciatyvos dažnai ateina ne iš EK, o iš kitų Bendrijos narių.

Tokios šalys yra linkusios perleisti konkrečių siūlymų – šiuo atveju dėl ES lėšų panaudojimo ir įstatymų viršenybės principo susiejimo – parengimą Komisijai.
Taip tikimasi dalykinės diskusijos, o ne politinių kaltinimų ir kalbų apie susidorojimą. Juk bent jau Lenkijos valdantieji nuolat kalba būtent apie susidorojimą – esą Briuseliui tiesiog nepatinka jų vykdoma politika. Dabar norima parodyti, kad yra tikrai objektyvių kriterijų“, – 15min teigė R.Vilpišauskas.

Tarp valstybių, kritikuojančių Budapeštą ir Varšuvą, – Šiaurės šalys, Nyderlandai, Prancūzija. O Lietuva?
„Iki šiol buvo siekiama laviruoti. Viena vertus, Lietuvos ir Lenkijos interesai tam tikrose srityse sutampa. Lietuvai reikia Lenkijos paramos ir dalyvavimo, pavyzdžiui, kalbant apie saugumo ir energetikos reikalus. Kita pusė, žinoma, yra bendroji nuostata dėl ES sutartyje įtvirtintų principų. Lietuvai svarbūs ir kiti partneriai Bendrijoje, pavyzdžiui, Šiaurės šalys, kurių parama mums irgi labai svarbi. Tokioms mažoms šalims kaip Lietuva yra svarbu, kad tarptautinėje sistemoje būtų laikomasi priimtų susitarimų. Ir mūsų nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas siekiu, kad šių principų dėl įstatymų viršenybės ir žiniasklaidos laisvės būtų laikomasi šalies viduje“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Ar EK pavyks? R.Vilpišauskas abejoja, kad bus imamasi drastiškų veiksmų: „Istorija rodo, kad svarstant pasiūlymus, kurie gali apriboti bet kurios šalies narės politikų elgesį, į juos labai atsargiai žiūri daugumos valstybių vyriausybės.“ „Neabejoju, kad Komisija kalbasi su visais. Bandoma atrasti visiems tinkamus sprendimus. EK interesas – kad procesas (dėl biudžeto priėmimo, – red.) judėtų ir kad šalia visų kitų krizių nekiltų dar ir biudžeto krizė. Suvokimo, kad kompromisai būtini, manau, yra“, – sakė analitikas.

 

Perspausdinta iš 15min.lt