Uždaryti

Naujausi partijų reitingai: durys plačiai atvertos populistams [T. Janeliūnas]

Naujausi partijų reitingai rodo, politologų nuomone, kad Lietuvoje rinkėjas vis dar neatsparus populizmui ir toliau ieško politinių gelbėtojų, tiek tarp senų, anksčiau susikompromituoti spėjusių partijų, tiek tarp naujai besikuriančių politinių jėgų.

Politikos ekspertai taip pažymi, kad kurį laiką primirštoms, į korupcinius skandalus įsivėlusioms Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijoms į naudą išėjo skandalas, kuris iškilo į viešumą paaiškėjus korupciniams koncerno „MG Baltic“ ir politikų ryšiams.

Kol politinės korupcijos fone kovoja „valstiečiai“ ir konservatoriai – Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos intrigomis nusivylusiems rinkėjams tampa savotiška lyderiaujančių partijų alternatyva.

Politologai, vertindami tolesnes partijų populiarumo tendencijas, taip pat atkreipia dėmesį, kad „valstiečiai“ toliau aktyviai sieks naudotis kilusiomis politinėmis įtampomis.
Politikos ekspertai svarsto, kokią įtaką partijų reitingams turės populistinis „valstiečio“ Vytauto Bako pradėtas turas po Lietuvos regionus, pristatant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas gyventojams.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28-birželio 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Už juos balsuotų 15,7 proc. šalies rinkimų teisę turinčių gyventojų. Prieš mėnesį šią partiją palaikė 16,4 proc. piliečių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) lieka antroje reitingų pozicijoje. Pasitikėjimas šią partija, lyginant su balandžio pabaigoje vykusia apklausa, krito 2 procentiniais punktais ir šiuo metu palaikymas siekia 13,2 proc.

Trečioje vietoje – partija Tvarka ir teisingumas. Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai, 7,5 proc. piliečių balsą atiduotų už šią partiją. Prieš mėnesį Tvarka ir teisingumas turėjo 5,9 proc. palaikymą.

Pastarąjį mėnesį daugiausiai paaugo Darbo partijos reitingas. Kartu ūgtelėjo (4 procentais) ir į politiką bei Darbo partijos pirmininko vietą grįžusio Viktoro Uspaskicho teigiamas vertinimas. Tačiau šis politikas ir toliau lieka tarp nepalankiausiai vertinamų politikų Lietuvoje.

Darbo partijos populiarumas, lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, ūgtelėjo 2,5 procentinio punkto ir reitingų lentelėje ji su 6,6 proc. (balandį buvo 4,1 proc.) visuomenės palaikymu aplenkė Gintauto Palucko vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Socialdemokratus, kaip rodo paskutinės apklausos, palaiko 5,9 proc. šalies piliečių, prieš mėnesį LSDP palaikymas siekė 6,3 proc.

Likusios politinės partijos, kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 5 proc. palaikymo barjero, reikalingo norint pateikti į Seimą, neperžengtų.

Šios ribos šiuo metu neperžengtų Lietuvos liberalų sąjūdis. Liberalų palaikymas siekia 4 proc. (prieš mėnesį liberalai turėjo 5,3 proc. palaikymą). Kartu per mėnesį 3 procentais sumažėjo piliečių, kurie palankiai vertina liberalų lyderį Eugenijų Gentvilą.

Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) taip pat laviruoja žemiau 5 proc. ribos. Ši partija turi 3,9 proc. palaikymą (prieš mėnesį – 4,4 proc.).
Panašų, 3,8 proc., populiarumą turi Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija (prieš mėnesį palaikymas siekė 3 proc.). Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, 3,1 proc. šalies rinkėjų palaikytų Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS). Šios partijos palaikymas pastaruoju metu nesikeitė. 3 proc. palaikymą turėtų ir Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (prieš mėnesį – 2,1 proc.).

Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti (tokia pat neapsisprendusių rinkėjų dalis buvo ir prieš mėnesį). „Baltijos tyrimų“ duomenimis, partijų lyderiai yra vieni nepalankiausiai vertinamų politikų šalyje.

Tik dviejų partijų lyderius šalies gyventojai vertina daugiau palankiai, nei nepalankiai – tai partijos Tvarka ir teisingumas pirmininką Remigijų Žemaitaitį (45 proc. respondentų jį įvertino palankiai ir 32 proc. nepalankiai) bei Lietuvos centro partijos pirmininką N. Puteikį (41proc. įvertino palankiai ir 40 proc. nepalankiai).

Visų kitų partijų pirmininkus šalies gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai. Darbo partijos pirmininką V. Uspaskichą (60 proc. įvertino nepalankiai), LLRA-KŠS pirmininką Valdemarą Tomaševskį (59 proc.), Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką (58 proc.), LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį (57 proc.), TS-LKD Gabrielių Landsbergį (56 proc.) bei LSDDP G. Kirkilą (55 proc.), LSDP vadovą G. Palucką (42 proc. vertina nepalankiai ir 33 palankiai), E. Gentvilą (50 proc. nepalankiai ir 30 proc. palankiai).

Politologai, vertindami naujausius apklausų duomenis, neabejoja, kad partijų ir jų lyderių reitingai yra susiję su ažiotažu, kurį sukėlė atskleisti politikų ir koncerno „MG Baltic“ ryšiai. Kartu politologai pripažįsta, kad politinių įtampų ir tradicinių partijų susikompromitavimo kontekste durys yra plačiai atveriamos populistinėms jėgoms.

Pasak politikos ekspertų, tai jau dabar rodo, nors ir nežymiai, bet augantys tokių partijų, kaip Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija, reitingai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, tai, kad šiame politinės įtampos kontekste šiek tiek augo politine korupcija kaltinamų Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos reitingas, yra susiję su tuo, kad šios partijos liko šiek tiek nuošaliau nuo politinio skandalo epicentro.

„Nors jos yra kritikuojamos ir vis dar laukia savo teismų procesų, šiuo metu, esamame neigiamame fone, jos yra savotiškai neutralios ir šiek tiek pamirštos. Tai, matyt, prisideda prie to, kad ieškodami alternatyvų žmonės beda pirštu į tas partijas, kurios viešoje erdvėje nėra taip neigiamai pateikiamos“, – samprotavo T. Janeliūnas.

„Lyginant dėmesio dozę, kuri yra skiriama konservatoriams bei „valstiečiams ir žaliesiems“, žmonės tikriausiai nelabai linkę atkreipti dėmesį į kaltės mastą, kurį turi Darbo partija ar Tvarka ir teisingumas. Galiausiai nėra kažkokių kitų politinių veikėjų ir partijų, į kurias būtų galima atsisukti. Galėčiau spėti, kad Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija yra matomos kaip tarsi mažesnės blogybės nei nuolat viešojoje erdvėje eskaluojami „valstiečiai ir žalieji“ ir konservatoriai“, – sakė TSPMI profesorius.

Visgi politologas abejojo, ar šios partijos sugebės išlaikyti teigiamas reitingų augimo tendencijas iki artėjančių rinkimų. Anot jo, pasikeitus politiniams įvykiams ir dėmesiui nukrypus į tai, kuo yra kaltinama Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija, visuomenė gali būti kur kas kritiškesnė šių politinių jėgų ir jų lyderių atžvilgiu.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto dėstytojai Rimai Urbonaitei politinių partijų visuomenės vertinimo tendencijos, rodančios, kad pagrindinių politinių partijų reitingai lieka žemi, o į populiariausių ratą grįžta Darbo partija bei jau kurį laiką gana aukštai laikosi Tvarka ir teisingumas, rodo, jog šalyje vis dar jaučiamas populizmo ir politinių gelbėtojų poreikis.
„Populizmo poreikis niekur nėra dingęs, partijos turi žemus reitingus, tik dvi partijos peržengia 10 proc. palaikymo ribą. Tai rodo ganėtinai sudėtingą situaciją visoje partinėje sistemoje. Polinių partijų lyderiai, išskyrus R. Žemaitaitį, yra blogai reitinguojami. Todėl, aš manau, kad poreikis poliniams gelbėtojams ir jų dalinamiems nerealiems pažadams toliau išlieka“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Anot jos, apklausų duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Lietuvos politikoje atsiveria palanki niša ne tik seniau susikūrusioms populistinėms partijoms grįžti į politinę areną, tačiau ir naujiems gelbėtojams. Pasak jos, tai, kad tradicinių partijų reitingai yra neaukšti, o nemaža dalis žmonių apskritai nelinkę savo balso atiduoti kuriai nors iš jų – naujoms, pažadus žarstančioms jėgoms, atveria plačiai duris.

„Gelbėtojų vis dar yra ieškoma, ir jų vis dar yra norima“, – Eltai akcentavo MRU politologė.

Pasak R. Urbonaitės, gelbėtojų vaidmenį šiuo metu užima ne tik Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos. „Valstiečiai“, samprotavo politologė, savo veikla labai aiškiai deklaruoja, kad yra pagrindiniai gelbėtojai šalyje.

Vienu svarbiausiu „valstiečių“ menamos kovos ir tautos gelbėjimo argumentų R. Urbonaitė įvardino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą tyrimą dėl neskaidrių verslo ir politikų ryšių.

Anot jos, NSGK pirmininko „valstiečio“ V. Bako pradėta komiteto išvadų viešinimo komitetuose yra savotiška rikimų technologija, galinti ateityje sustiprinti visos partijos reitingus.
„Tu tiesiog turi labai gerą daiktą, kurį nori parodyti, ir regionuose tu gali jį parodyti taip, kaip tu nori. Ir tai yra labai gera erdvė ir populiarinti partiją, ir atskirus politikus. Kadangi žmonės įtiki neteisingumu ir tuo, kad valstybėje yra nuolat vagiama, jie gali likti sužavėti „valstiečių“ paskelbta kova. Tai emociškai labai paveiku, todėl ši strategija gali ir suveikti. Ypač tuomet, kai viešojoje erdvėje nėra eskaluojami konkretūs Vyriausybės sprendimai, nėra rimtesnių kalbų, kas vyksta Seime“, – aiškino politologė.

Tačiau T. Janeliūnas nebuvo toks tikras, ar V. Bako pradėta kampanija viešinant NSGK išvadas regionuose turės didelės pridėtinės vertės „valstiečiams“. Jo nuomone, visus laurus gali tiesiog nusiskinti pats išvadas regionų visuomenei pristatantis V. Bakas, o ne R. Karbauskis ar „valstiečių“ partija.

„Žmonės „valstiečius ir žaliuosius“ labai aiškiai sieja su Ramūnu Karbauskiu, o jis šiame tyrime nėra nei kažkoks pagrindinis veikėjas, nei tyrimo vykdytojas. NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, matyt, tikslingai nenori laurų perduoti visai partijai ir konkrečiai Karbauskiui. Galbūt netgi asmeniškai nori NSGK rezultatus pristatyti sau ir tokiu būdu kaupti savo politinį kapitalą“, – kalbėjo T. Janeliūnas, pabrėždamas, kad V. Bakas nėra akivaizdus Karbauskio rėmėjas ir dažnai laikosi nuošaliau nuo politinių „valstiečių“ partijos peripetijų.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt