Uždaryti

Metinė politologų konferencija. Įvertino „Brexit“ reikšmę Lietuvai: „Mums turi rūpėti ne žmonių gerovė“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) penktadienį buvo diskutuojama apie „Brexit“ ir šio proceso metu kilusius klausimus. VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas XXII-ojoje metinėje Lietuvos politologų konferencijoje klausė, ar „Brexit“ turėtų rūpėti Lietuvai? „Kalbant apie pastaruosius metus Jungtinėje Karalystėje, yra daugiau nei įdomu, kas ten vyksta“, – tvirtino prof. R.Vilpišauskas. Jis pristatė tyrimą, kuriame dalyvauja 16 šalių akademikai. Jie analizavo derybų eigą, valstybių narių ir ES institucijų prioritetus derybose bei tai, ką atspindi derybų rezultatas. Kodėl vyksta „Brexit“?

R.Vilpišausko teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti negali paaiškinti klasikiniai ekonominiai ir saugumo aiškinimai, tačiau atsakymą galima rasti šalies vidaus situacijoje. „Konservatoriai norėjo perimti balsus iš Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos ir laimėti artėjančius parlamento rinkimus. Buvęs Konservatorių partijos pirmininkas Davidas Cameronas taip pat norėjo pabaigti seniai vykusią diskusiją ir išsiaiškinti ką remia rinkėjai“, – tvirtino R.Vilpišauskas.

R.Vilpišausko teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti negali paaiškinti klasikiniai ekonominiai ir saugumo aiškinimai, tačiau atsakymą galima rasti šalies vidaus situacijoje. Tuo tarpu pats referendumas pasibaigė sprendimu trauktis iš ES, nes šalyje smarkiai išaugo imigrantų srautas ir žmonės balsavę už išstojimą daug kritiškiau vertino imigraciją. „Kita galima priežastis – išstojimą palaikė britai iš regionų, kuriuose sunki ekonominė ir socialinė padėtis“, – kalbėjo profesorius.

R.Vilpišauskas tvirtina, kad prie išstojimo prisidėjo nepasitikėjimas politiniu elitu ir vyriausybės susiskaldymas, o išstojimą palaikė populiarioji žiniasklaida. „Remiantis socialinių tinklų tyrimais galime teigti, kad už išstojimą agituojantys žmonės veikė daug aktyviau, nei norintis likti ES“, – teigė VU TSPMI politologas. 8 nuotr.  R.Vilpišausko teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti negali paaiškinti klasikiniai ekonominiai ir saugumo aiškinimai, tačiau atsakymą galima rasti šalies vidaus situacijoje.

Kokie yra pagrindiniai Lietuvos interesai „Brexit“ derybose?

Užsienio reikalų ministerijos ataskaitoje yra teigiama, kad Lietuvai svarbiausia piliečių teisių išsaugojimas, ekonominiai interesai, saugumas, gynyba ir biudžeto klausimai. „Mums rūpi, kad lietuvių teisės būtų lygios su vokiečiais ar kitų ES šalių piliečiais, o ne konkrečių žmonių gerovė“, – teigė R.Vilpišauskas.

Tačiau jo nuomone, tai nėra svarbiausias prioritetas. „Svarbiausia netiesioginės „Brexit“ pasekmės, o ne žmonių gerovė ar ekonominiai interesai. Svarbu atkreipti dėmesį į „Brexit“ poveikį tolimesnei ES fragmentacijai. Tai yra pagrindinis Lietuvos interesas“, – tvirtino politologas.

Paskutinis klausimas – kas toliau?

Neseniai buvo sutarta dėl išstojimo sutarties ir politinė deklaracija dėl santykių ateities. R.Vilpišausko teigimu, svarbu kaip vyks sutarties ratifikavimas Jungtinės Karalystės parlamente, tačiau yra ir kitas svarbus klausimas, į kurį atsakymo reikės laukti ilgiau – kaip Jungtinei Karalystei pasitraukti, Airijai išsaugoti laisvą judėjimą, o Šiaurės Airijai išlikti Jungtinėje Karalystėje.

R.Vilpišausko teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti negali paaiškinti klasikiniai ekonominiai ir saugumo aiškinimai, tačiau atsakymą galima rasti šalies vidaus situacijoje. „Greičiausiai Šiaurės Airija galiausiai turės kitokį statusą nei Jungtinė Karalystė“, – tvirtino R.Vilpišauskas. Profesorius teigė, kad didelis klausimas yra, ar dabar tarp ES šalių demonstruojama vienybė išsilaikys ir toliau. „Esu linkęs tuo abejoti, nes kai prasidės derybos dėl konkrečių prekių, šalys glaudžiau susiję su Jungtine Karalyste bus linkę jai taikyti didesnes nuolaidas“, – tikino R.Vilpišauskas. „Lietuvai ir ne tik „Brexit“ yra svarbus ne dėl tiesioginio poveikio, tačiau dėl rizikų, kurios kyla ES ateičiai ir taisyklėmis grindžiamai tvarkai“, – apibendrino R.Vilpišauskas.

Svarbu atkreipti dėmesį į geopolitinius pokyčius

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius paprieštaravo R.Vilpišauskui ir tvirtino, kad ES šios derybos nesusilpnins, nes derybos vykdomos ne individualiai, o už ES derasi vienas derybininkas. „Be to net nebūtų prasidėjusios derybos“, – tvirtino A.Zananavičius.

Tuo tarpu Seimo narys Žygimantas Pavilionis tikino, kad svarbu atkreipti dėmesį į geopolitinius pokyčius, kurie įvyks po „Brexit“. „Amerika į mus žiūrėjo per Jungtinės Karalystės akinius. Tai išliks ir po „Brexit“, – teigė Ž.Pavilionis. R.Vilpišausko teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti negali paaiškinti klasikiniai ekonominiai ir saugumo aiškinimai, tačiau atsakymą galima rasti šalies vidaus situacijoje. Jo teigimu po Jungtinės Karalystės išstojimo gali padidėti Rusijos kišimasis į Europos reikalus. Marius Laurinavičius pritarė Ž.Pavilioniui, kad po „Brexit“ susiklostysianti geopolitinė situacija yra svarbiausia klausimas Lietuvai. „Svarbios yra visos R.Vilpišausko išvardintos vidaus priežastys, tačiau be Rusijos įsikišimo „Brexit“ nebūtų buvę“, – tikino politikos analitikas M.Laurinavičius.

 

Perspausdinta iš lrytas.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.