Uždaryti
2018-09-20 15:46:24
2018-09-06 00:00:00

Informacija dėl praktikos 4 kurso studentams!

Susitikimas su M. Šešelgyte vyks rugsėjo 14 d. 9.45 206 aud.

Susitikimas su A. Jankausku vyks rugsėjo 14 d. 9.00 119 aud.

Susitikimas su T. Janeliūnu vyks rugsėjo 21 d. 9.45 202 aud.

Susitikimas su J. Ulinskaite vyks rugsėjo 10 d., 18.30 402 aud.

M.Šešelgytė apie D.Grybauskaitės ir A.Merkel susitikimą: proga priminti nuogąstavimus dėl „Nord Stream 2“

Prieš trečiąjį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą Lietuvoje politologė Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad vienas svarbiausių prioritetų santykiuose su Vokietija – bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas. Pasak M.Šešelgytės, Dalia Grybauskaitė turėtų pasinaudoti šiuo susitikimu tam, kad primintų Lietuvos nuogąstavimus dėl dujotiekio „Nord Stream 2“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja, politologė Margarita Šešelgytė pabrėžė, kad pastaraisiais metais Vokietija tampa vis svarbesnė Lietuvos saugumo partnerė, nors anksčiau šalis siejo daugiausia ekonominiai ryšiai.

„Klausimai, kuriais mes nesutardavome, daugiausia buvo susiję su Rusija, nes Vokietija visada buvo nuosaiki Rusijos atžvilgiu. Po Berlyno sienos griūties ir Vokietijų susijungimo, vokiečiai Rusijai, kaip Sovietų Sąjungos teisių paveldėtojai, jautė tam tikrą dėkingumą dėl sėkmingo susivienijimo proceso“, – 15min sakė M.Šešelgytė ir pridūrė, kad ilgą laiką Vokietija tikėjosi, jog Rusijos įtraukimas į įvairias pasaulio ir Europos institucijas ir aktyvi prekyba padės Maskvai greičiau demokratizuotis.

M.Šešelgytė tikina, kad Vokietijos pozicija pasikeitė tuomet, kai buvo pakeista Rusijos konstitucija – pataisos leido Vladimirui Putinui prezidento pareigas eiti daugiau nei dvi kadencijas.

„Tada atsirado supratimas, kad Rusija nesidemokratizuoja“, – teigė politologė. Pasak jos, Berlyno požiūrį į Rusiją itin pakeitė 2014-aisiais Ukrainoje pradėtas karas, Krymo pusiasalio aneksija ir Rytų Ukrainoje numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas.

M.Šešelgytės teigimu, pasikeitus Berlyno požiūriui į Rusiją, pasikeitė Vokietijos bendradarbiavimas su Lietuva gynybos srityje, nors ilgą laiką Vilnius svarbiausiomis partnerėmis laikė JAV ir NATO.

„Šiuo metu vyksta labai glaudus bendradarbiavimas tarp kariuomenių, kariuomenių integracija, bendros pratybos. Be to, lietuviai perka vokišką ginkluotę – su Vokietijos bendrove kariuomenė sudarė stambiausią sutartį nuo nepriklausomybės atgavimo laikų dėl kovinių automobilių įsigijimo“, – teigė M.Šešelgytė.

„Šie pirkimai susies mus su Vokietija ilgam laikui – apie 20 metų, nes kartu susitariama ir dėl kovinių automobilių bei ginkluotės aptarnavimo. Be to, tai yra ir politinių ryšių stiprinimas“, – sakė politologė.

Pasak M.Šešelgytės, todėl vienas svarbiausių Lietuvos strateginių prioritetų turėtų būti Vokietijos, kaip partnerės saugumo srityje, išlaikymas.

Vokietija – vis svarbesnė ES žaidėja

Politologės teigimu, labai svarbu aptarti Lietuvos narystę ES.

„Kartu su besikeičiančiu požiūriu į Rusiją ir įvairiomis Europą sukrėtusiomis krizėmis, įskaitant finansų ir migrantų, Vokietija suvokė, kad ji ES tampa viena svarbiausių valstybių, ir todėl turi tam tikrą lyderės atsakomybę“, – sakė M.Šešelgytė.

„Anksčiau Šiaurės Europos ir Baltijos šalys dauguma klausimų šliejosi prie Jungtinės Karalystės, nes mūsų strateginiai prioritetai saugumo ir ekonomikos klausimais sutapdavo. Tačiau dabar pagrindinė valstybė, prie kurios šliesis šios mažos šalys, bus Vokietija“, – 15min teigė politologė.

„Todėl reikėtų skatinti mūsų bendradarbiavimą ES, ieškoti bendrų interesų. Vienas iš aspektų – naujos iniciatyvos saugumo ir gynybos srityje, įskaitant Nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO).

Šiuo metu mūsų bendradarbiavimas su Vokietija šioje srityje yra gana nedidelis. Lietuva galėtų su Vokietija bendradarbiauti įvairiuose projektuose, galbūt siūlyti kokias nors iniciatyvas“, – tikino M.Šešelgytė.

Anot politologės, glaudesnis bendradarbiavimas su Vokietija itin svarbus ir todėl, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas reiškia abejones dėl NATO.

M.Šešelgytės teigimu, pagrindinė kliūtis Lietuvos ir Vokietijos santykiuose išlieka energetinė Berlyno priklausomybė nuo Rusijos ir projekto „Nord Stream 2“ – dujotiekio, jungiančio Vokietiją ir Rusiją – įgyvendinimas.

Vis dėlto politologė tikina, kad kol kas Vokietija neketina nusileisti, o šalies atstovų susitikimuose su Baltijos šalių vadovais apie šį energetikos projektą apskritai nekalbama.

„Apskritai bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių ir Vokietijos yra geras, tačiau šį klausimą, gadinantį visas kortas, visi nutyli“, – apie dujotiekį „Nord Stream 2“ kalbėjo M.Šešelgytė ir pridūrė, kad šis klausimas kelia tam tikrą nepasitikėjimą ir kenkia Lietuvos saugumo interesams.

„Aš nesitikiu, kad D.Grybauskaitės ir A.Merkel susitikimo metu šis klausimas galėtų būti išspręstas, kad Vokietija atsisakys šio projekto, tačiau susitikimas galėtų būti išnaudotas pasitikėjimo atmosferos kūrimui.

Tai – puiki proga Lietuvai dar kartą išsakyti savo nuogąstavimus dėl „Nord Stream 2“, sulaukti Vokietijos patikinimo, kad ji tuos nuogąstavimus supranta, kad bendradarbiaujant su Rusija dėl šio projekto bus atsižvelgta į tai, ko mes bijome“, – 15min teigė M.Šešelgytė.

Nepriklausomybė nuo JAV

Politologė teigė, kad dar vienu iššūkiu Vokietijos ir Lietuvos santykiuose gali tapti ES planai didinti nepriklausomybę nuo JAV. Tai – reakcija į D.Trumpo politiką, pavyzdžiui, pasitraukimus iš Europai svarbių susitarimų, įskaitant Irano branduolinį susitarimą.

„Mes savo saugumą vis dar siejame su JAV buvimu Lietuvoje, todėl tokios iniciatyvos mums yra šiek tiek neaiškios. Rusija kol kas niekur nedingsta, tačiau kyla klausimas, ar Vokietija, Prancūzija ir visa ES būtų pajėgi mus apginti?

Todėl mūsų saugumo klausimas gali prieštarauti Prancūzijos ir Vokietijos interesams. Vis dėlto situacija keičiasi, o kadangi JAV prezidento politika yra labai nenuspėjama, tai verčia mus jungtis ir prie kitų iniciatyvų“, – teigė politologė.

Apskritai M.Šešelgytė dabartinį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą vertina teigiamai, tačiau mano, kad santykiams trūksta strateginės vizijos.

„Stiprėja bendradarbiavimas saugumo srityje, tačiau ar jis susijęs su mūsų ekonominiais ir politiniais ryšiais? Trūksta matymo iš paukščio skrydžio ir Vokietijos matymo ilgalaikiame santykių su Lietuva laikotarpyje“, – 15min sakė politologė.

Aptars gynybos klausimus

Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad D.Grybauskaitė su D.Merkel aptars „geopolitinius iššūkius, bendradarbiavimą stiprinant gynybą ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus“.

„Lietuvos ir visos Europos saugumui svarbu, kad Aljanso pastiprinimas galėtų kuo greičiau pasiekti Baltijos šalis, o priešakinės NATO pajėgos būtų sustiprintos ir oro bei jūrų gynybos elementais“, – rašoma pranešime.

Prezidentės atstovų teigimu, Vokietijos kanclerė aplankys Rukloje dislokuotus Vokietijos karius, kurie vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje.

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ginkluotės įsigijimų partnerių. Lietuva iš Vokietijos perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius, rašo BNS.

Vokietija taip pat yra trečia didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje – šios šalies automobilių dalių gamintoja „Continental“ vasarą pradėjo 95 mln. eurų vertės gamyklos statybas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Tai yra stambiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje.

15min primena, kad A.Merkel Lietuvoje lankėsi 2008 ir 2010 metais.

Nuo paskutinio Vokietijos kanclerės vizito saugumo situacija regione gerokai pasikeitė: 2014-aisiais Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, jau daugiau nei ketverius metus Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Rusijos remiamais separatistais.

 

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.