Uždaryti
2018-09-20 16:01:17
2018-09-06 00:00:00

Informacija dėl praktikos 4 kurso studentams!

Susitikimas su M. Šešelgyte vyks rugsėjo 14 d. 9.45 206 aud.

Susitikimas su A. Jankausku vyks rugsėjo 14 d. 9.00 119 aud.

Susitikimas su T. Janeliūnu vyks rugsėjo 21 d. 9.45 202 aud.

Susitikimas su J. Ulinskaite vyks rugsėjo 10 d., 18.30 402 aud.

Konservatoriai ruošiasi tikram politiniam išbandymui: bus įvesta geležinė kontrolė. M. Jastramskio komentaras

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija užsimojo surengti Lietuvoje dar neregėtą dalyką – savo kandidatą į prezidentus rinks atviruose rinkimuose. Tai reiškia, kad partijos kandidatą rinks net tik TS-LKD nariai, bet ir jos „simpatikai“.

Jau pasigirsta kalbų, kad toks TS-LKD sprendimas yra labai rizikingas, mat kandidatas partijai gali būti primestas žmonių iš šalies, nebūtinai partijai palankių, tačiau konservatorių atstovai žada visas rizikas suvaldyti.

Apie tai, kad partijos kandidatas į prezidentus bus renkamas atviruose rinkimuose, TS-LKD paskelbė dar pernai. Iki rugsėjo 15 dienos partijos skyriai gali kelti kandidatus, kurie nebūtinai turi būti TS-LKD partijos nariai, tačiau tai turi būti žmonės, turintys centro dešinės pažiūras ir vertybiškai bei ideologiškai artimi partijai.

Partijos kandidato rinkimai vyks lapkritį, priklausomai nuo rezultatų bus surengtas vienas ar du turai. TS-LKD, be kita ko, yra nusistačiusi, kad į TS-LKD paramą prezidento rinkimuose negalės pretenduoti žmonės, kandidatuosiantys rinkimuose į Europos Parlamentą.

Pasak TS-LKD partijos atstovės Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės, rinkimams ruošiamasi labai atsakingai ir yra numatytas tam tikras mechanizmas, kuris užtikrintų, kad juose nebalsuotų žmonės, turintys piktų kėslų.

„Iki spalio mėnesio vyks registracija žmonių iš išorės, kurie nori balsuoti mūsų atviruose rinkimuose. Bus specialus puslapis, kuriame vyks registracija ir vyks tų kandidatų tikrinimas – ar nepriklauso kitai politinei jėgai, ar nėra aktyviai įsitraukę į kitos politinės jėgos veiklą ar simpatikų būrį. Tokiu būdu žmogus, registruodamasis, turės sutikti, kad jam yra priimtinos TS-LKD partijos vertybės ir tada jau gaus patvirtinimą, ar gali dalyvauti atviruose rinkimuose“, – DELFI sakė TS-LKD atstovė.

Anot politikės, paskirti žmonės partijoje naudosis viešai prieinama informacija, pagal kurią vertins, ar balsuoti užsiregistravę žmonės atitinka kriterijus. Jeigu bus nustatyta prieštaravimų – tokiam žmogui nebus leista balsuoti. Balsavimas vyks partijos būstinėse visoje Lietuvoje.

TS-LKD partijos atstovė teigė, kad daug klausimų ir abejonių dėl šių rinkimų gali kilti dėl to, kad tokio pobūdžio rinkimai Lietuvoje rengiami pirmą kartą, todėl nėra iki galo aišku, kaip viskas atrodys.

Siunčia žinią galimiems kandidatams

Kaip DELFI rašė anksčiau, vienas iš galimų kandidatų dalyvauti TS-LKD atviruose rinkimuose, Vygaudas Ušackas, važinėdamas po šalies savivaldybes susitinka su verslo atstovais, kurių gali prašyti ne tik finansinės paramos, bet paramos pačiuose rinkimuose.

Kaip tuomet sakė TS-LKD prezidiumo narė Lina Rimkienė, V. Ušackas buria vadinamąsias „Vyčio kuopeles“, kurios kelia klausimų – ar tik nėra telkiamos pajėgos už partijos ribų, kurios balsuotų vidiniuose TS-LKD rinkimuose.

„Mūsų tvarkoje yra numatytas toks punktas, kad asmuo turi būti laisvai savarankiškai apsisprendęs dalyvauti rinkimuose. Tai yra labai svarbi nuostata, kurią galima patikrinti, ir mes ruošiamės tai padaryti – bus ir savanorių komanda, kuri atskiriems žmonėms skambins ir paklaus, kokiu principu jie registravosi ir taip toliau“, – DELFI sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

R. Morkūnaitė – Mikulėnienė DELFI sakė, kad prezidiume ir kituose posėdžiuose šie klausimai tikrai bus aptariami.

„Svarbiausia, kad tai būtų žmonės, kurie prijaučia ir mūsų politinei jėgai, ir mūsų išpažįstamiems dalykams, ir kad tai nebūtų pastangų skaldyti rinkėjų balsus, ar kad tai nevirstų vėliau į kitokius darinius.

Viešojoje erdvėje yra nuogąstavimų iš kai kurių bendrapartiečių. Mes suprantame, kad tai pirmą kartą Lietuvoje vyksta ir dar daug tų klaustukų, tačiau vis tik norisi daryti tą politinį procesą atviresnį, tiek Prancūzijos, tiek JAV pavyzdžiu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų ir kad ta vidinė kova neapsiribotų tik vidiniais resursais. Tuo pačiu mes galime pasitikrinti vieno ar kito kandidato galimybes išorėje, tai yra tam tikra indikacija žiūrint į tolimesnį procesą“, – sakė TS-LKD atstovė.

Anot jos, kiekvienas kandidatas turi norą sutelkti kuo didesnę paramą iš išorės. Kitas klausimas – ar šiems pritrauktiems žmonėms iš tiesų yra pakeliui su TS-LKD partija.

„Galbūt per klaidą galima pritraukti kažkokį žmogų, dėl kurio viešų pasisakymų galėtų kilti abejonės, ir dėl kasdienės veiklos, tai tada tokie žmonės neturėtų turbūt nuspręsti, kam Tėvynės Sąjunga turėtų suteikti paramą prezidento rinkimuose“, – mano R. Morkūnaitė – Mikulėnienė.

Tačiau ji nusiuntė aiškią žinią galimiems kandidatams, kad jeigu kandidatas nelaimės atvirų TS-LKD rinkimų, tačiau vis tiek kandidatuos prezidento rinkimuose, jis neturės teisės naudotis partijos resursais ar jos narių parama.

„Iš kandidatų tikimės aiškaus atsakymo, ar jie eis į rinkimus nelaimėję TS-LKD rinkimų“, – sakė R. Morkūnaitė – Mikulėnienė.

Tuo metu G. Landsbergis teigia, kad autobusų, vežančių rinkėjus balsuoti, tikrai nebus. O jeigu ir bus bandymų taip elgtis, partija to tikrai netoleruos.

„Aš asmeniškai neigiamai žiūrėčiau į kažkokį organizuotą balsavimą, nes jis būtent ir pažeistų laisvo apsisprendimo principą. Kaip kartais girdime, kad iš Vilniaus regiono yra žmonės organizuotai atvežami autobusais į nacionalinius rinkimus, ir tą visi neigiamai vertina ir mes suprantame, kad tai yra demokratinių principų pažeidimas. Tai tikrai nepritarsiu tokiems metodams ir manau, kad mes reaguotume“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie kandidatų „pasitikrinimą“ išorėje, G. Landsbergis DELFI sakė, kad atvirai organizuotas balsavimas nebūtų laikomas pasitikrinimu.

„Labai tikiuosi, kad kandidatai to nedarys ir kol kas tai yra tokie pasvarstymai. Mes čia ir apsisaugome nuo grėsmių, kurios niekada galbūt ir nesimaterializuotų. (…) Kol kas nematome labai didelio pavojaus“, – DELFI sakė G. Landsbergis.

Stiprina ir partijas, ir demokratiją

DELFI kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis sakė, kad yra labai mažai tikėtina, kad tokiuose mažuose rinkimuose įmanoma organizuoti balsus tokiu mastu, kad jie nulemtų pačių rinkimų baigtį.

„Formuluotė atrodytų tokia, kad teoriškai galėtume įsivaizduoti, jog labai daug balsuos žmonių, kurie neaišku, ar konservatorių partijai neišrinks kažko, kas visiškai netinka. Realybėje, manau, vis dėlto, labai sudėtinga tai padaryti. Žinoma, drausmingiausiai balsuos pati konservatorių partija. Ne visi, aišku. Sunku pasakyti, kiek jų balsuos.

Lietuvoje net prezidento rinkimuose, kur renkamas tik prezidentas, aktyvumas yra tikrai mažas, tai tokiuose rinkimuose surinkti net kelis tūkstančius žmonių, kurie balsuos už kažką, bus labai sudėtinga. Juolab, kad jeigu konservatoriai pastebės, kad bus bandoma ne visai sąžiningai iš šalies balsuoti ir primesti kažkokį kandidatą, tikriausiai imsis kažkokių priemonių“, – sakė M. Jastramskis.

Politologas pabrėžė, kad net nacionaliniuose rinkimuose nupirkti balsus ir likti nepastebėtam yra pakankamai sudėtinga, o ką jau kalbėti apie mažus rinkimus, kur bet kokie įtartini skaičiai turėtų būti iškart pastebėti. Sunku būtų netgi organizuoti kažkokios įstaigos ar įmonės palaikymą, mat iškart pasimatytų, kad visi tos įmonės darbuotojai balsavo vienodai.

„Apskritai Lietuvoje surinkti žmonių parašus yra labai sudėtinga (…) O čia mes dabar kalbame apie konservatorių rinkimus – tai mūsų Lietuvos kontekste, ganėtinai politiškai pasyvios, manau, kad grėsmės gali būti pervertintos“, – DELFI sakė politologas.

M. Jastramskis mano, kad tokių rinkimų nauda yra ne tik ta, kad TS-LKD atkreips dėmesį į savo vidinius rinkimus ir tokiu būdu gaus daugiau eterio žiniasklaidoje, bet tokie rinkimai stiprina ir pačią partinę sistemą Lietuvoje.

„Reikia vis tiek pasakyti, kad konservatoriai daro gerai. Nes turint omenyje santykį tarp mūsų pusiau prezidentinės sistemos, mūsų nepartinių prezidentų ir partijų, tai tas santykis buvo visiškai apleistas per pastaruosius dešimt metų. Partijos, išskyrus socialdemokratus, nekeldavo savo kandidatų, ir buvo leista įsigalėti tokiai situacijai, kai realiai iš vienos pusės partijos ir partinė sistema, iš kitos pusės prezidentai, kurie nutolę nuo tos partinės politikos“, – mano M. Jastramskis.

Anot jo, gerai, kad partijos turės savo kandidatą, mat šiuo metu partijos Lietuvoje yra gana silpnos. O tokiu būdu grįžtama į tokią politiką, be kurios neįsivaizduojama nė viena demokratinė šalis.

 

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.