Uždaryti

Konservatoriai ir „valstiečiai“ kartu žaidžia gudrų žaidimą: du pešasi – trečias pralaimi. K. Girniaus komentaras

Kiti politiniai metai Lietuvoje bus unikalūs – žmonės rinks ne tik naują Lietuvos prezidentą, bet ir merus, savivaldybių tarybų narius, Lietuvos atstovus Europos Parlamente (EP). Tad nenuostabu, jog rinkiminė kampanija ne tik prasidėjo, bet ir jau gerokai įsisiūbavo. Tačiau viešojoje erdvėje išsiskiria dvi politinės jėgos, kurių abipusiai ginčai, konfliktai ir pašaipos jau nieko nebestebina.

Praėjusį šeštadienį Vilniuje vykusiame Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje kritikos strėlės skriejo į vieną taikinį. Ir tai nebuvo Rusija. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) renginyje buvo paminėta bene kiekvienoje nuskambėjusioje kalboje, ir ne iš gerosios pusės. Tačiau tokia „meilė“ yra abipusė – „valstiečiai“ taip pat itin daug dėmesio skiria būtent TS-LKD partijai.

DELFI kalbinti ekspertai mano, kad šioje situacijoje pasakymas „kur du pešasi – trečias laimi“ negalioja. Mat trečiai ar kitoms politinėms jėgoms šioje kovoje vietos apskritai nelieka. Iš panašių kovų laimi tik patys konservatoriai ir „valstiečiai“.

Vienas kito nesužeidžia

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis mano, kad dabar, artėjant rinkimams, į pirmą planą išeina ne santykiai su Rusija, kuriuos praeityje konservatoriai akcentuodavo labai dažnai, o santykiai Seime ir santykiai su „valstiečiais“.

„Manau, tiek konservatoriams kalbėti apie „valstiečius“, tiek „valstiečiams“ kalbėti apie konservatorius yra labai naudinga ir rinkėjo prasme, ir bendrai dominavimo informaciniame lauke prasme. Jie vienas kitam iš tikrųjų nėra realūs konkurentai, nes užima priešingas nišas politiniame lauke – vieni yra centro kairė, kiti dešinė. Jie tarpusavyje nekonkuruoja, tačiau vienas kitą kritikuodami, vienas kitą puldami jie savotiškai sutelkia dėmesį vieni į kitus. Jie užkariauja savo nišas.

Mes dešinėje visiškai nematome kitų politinių jėgų, pavyzdžiui, liberalų, kurie norėtų, bet negali. Mes nematome ir kitų jėgų – tiek ir socialdemokratų dvi partijos visiškai negali prasimušti pro gana įspūdingą „valstiečių“ retorinę taktiką“, – situaciją vertino politologas.

Anot jo, tiek „valstiečiai“, tiek konservatoriai žino, kad šitaip kovodami jie iš tikrųjų labai garsiai žvangina ginklais ir vienas kito nesužeidžia. Paklaustas, ar tuose ginčuose yra koks nors turinys, ar tik forma, L. Bielinis sakė, jog turinio tikrai galima rasti.

„Be jokios abejonės, turinys irgi egzistuoja, jį diktuoja susiklosčiusios situacijos, kažkokie sprendimai, kažkokios klaidos, kažkokios dramos, kurias iškelia žurnalistai arba partijos politikai. Visa tai tampa ta medžiaga, kuri pripildo šitą retoriką. O kartais tai tiesiog yra kalbėjimas vardan kalbėjimo. Būna ir taip“, – sakė L. Bielinis.

Ir atsakas, ir taktika

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius mano, kad konservatoriai tokiu būdu gali reaguoti į „valstiečių“ veiksmus.

„Artėja rinkimai, be to, „valstiečiai“ pradėjo tuos tyrimus apie buvusias Vyriausybes ir finansų krizę, tai čia aiškiai taikoma konservatoriams ir kitiems. Manau, kad juos gali erzinti ir šiokia tokia kritika Landsbergiui (Gabrieliui – DELFI) ir jo žmonai dėl jų turtingo gyvenimo. Visi šitie momentai susideda. Kitaip sakant, jau kurį laiką kaupiasi tas nepasitenkinimas ir dabar, artėjant rinkimams, jis jau išlenda į paviršių“, – mano jis.

Anot politologo, konservatoriai greičiausiai galvoja, kad laikas pradėti smarkiai pulti „valstiečius“ dar ir dėl to, kad jie neįgytų pagreičio ir prieš prezidento rinkimus, kurie bus svarbūs, ir prieš savivaldybių rinkimus.

„Manau, kad čia visada yra tokia strategija, kiek reikia kritikuoti oponentus – ar tam skirti pirmenybę, ar elgtis mandagiau. Čia gali būti toks įsitikinimas, kad pastaruoju metu „valstiečiai“ yra padarę klaidų ir yra nevykusių žingsnių padarę, ir tada galima priminti ir sukurti tą įspūdį, kad tikrai šitie žmonės, ir pati Vyriausybė nėra ganėtinai veiksminga“, – sakė K. Girnius.

Jo teigimu, tai, kad opozicija kaltina valdančiuosius dėl to, jog sprendimai priimami skubotai, „buldozerio principu“, o į opozicijos nuomonę neatsižvelgiama pakankamai, nėra nieko naujo. Konservatorių valdymo laikais jie taip pat sulaukdavo panašių kaltinimų.

Sėkmei reikia kovingos retorikos

Paklaustas, ar konservatorių retorika, kurioje naudojami argumentai, susiję su demokratija ir Konstitucija, gali būti paveikūs „valstiečių“ rinkėjui, K. Girnius teigė manantis, kad „valstiečių“ rinkėjai nėra abejingi Konstitucijos pažeidimams, tik gali į juos žiūrėti kiek kitaip – jeigu konservatoriai kažkokį veiksmą laiko pažeidimu, „valstiečių“ rinkėjui gali taip ir neatrodyti.

„Konservatoriai turi labai specifinį elektoratą, sunku įsivaizduoti, kad jie balsuotų už „valstiečius“ ar socialdemokratus. Jie vis dėlto yra dešinieji, o „valstiečiai“ yra kairieji. Jie nesiekia to paties veikėjo, bet mėgina mobilizuoti savo rinkėjus, kad jie išeitų ir balsuotų. Ta prasme konservatoriams tai yra svarbiau, nes kai tu pažiūri politinę skalę, dešiniųjų rinkėjų yra gerokai mažiau nei kairiųjų – Darbo partija, socdemai anksčiau, dabar „valstiečiai“, jie visą laiką ateina iš kairės ir laimi rinkimus“, – sako K. Girnius.

Jis prisiminė, kad konservatoriai Lietuvą yra valdę nuo 1996 metų iki 2002, tada nuo 2008 iki 2012 metų.

„Jei tu galvoji, kad turi būti 8 metų pertrauka tarp konservatorių pergalės, tai dabar bus tie 8 metai. Bus dvi kairiųjų kadencijos, čia yra konservatorių viltis laimėti. Ir todėl aš manau, kad jie gali mėginti aštrinti tą retoriką, mobilizuoti ir savo įprastus rinkėjus ir, sakykime, buvusius liberalus arba tie, kurie sėdėjo viduryje. Kitaip sakant, jie nori pakartoti tai, kas įvyko 2008 metais. Tam reikia kovingos retorikos“, – mano politologas.

Anot jo, apie Rusiją dabar jau kalba visi – pasakyti naujo nėra ką, be to, beveik visos partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos finansavimo, todėl šioje vietoje didelės skirties tarp politinių jėgų neatsiranda.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.