Uždaryti

Kęstutis Girnius. Saulius Skvernelis – savaitės politikas

Premjeras Saulius Skvernelis gali būti patenkintas praeitos savaitės darbais. Įvyko reikšmingi, jo iniciatyva suorganizuoti pasitarimai su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, taip pat ir trijų Baltijos šalių premjerų susitikimas Vilniuje.

Skvernelis pranešė, kad, nepaisant prezidentės kritikos, Vyriausybė ketina didinti pensijas ir stengsis pertvarkyti mokesčių sistemą.

Ketinimai yra vienas dalykas, jų įgyvendinimas – kitas. Lietuvoje apstu ketinančių politikų, veiksmingų gerokai mažiau, bet Skvernelis bent pasiryžęs grumtis su rimtomis įsisenėjusiomis problemomis. Jis dar paragino LRT tapti skaidresne, ramiai komentavo M. Majausko skandalą. Lietuvon atvykęs keleivis iš kitur susidarytų įspūdį, kad premjeras, o ne prezidentė nustato Lietuvos politikos dienotvarkę.

Pasitarimas su Lenkijos premjeru buvo itin svarbus. Jau daugiau negu šešerius metus Lietuva ir Lenkija elgiasi kaip dvi paauglės, kurios atsisako viena su kita kalbėti, nes susiginčijo dėl kokios nors smulkmenos.

Galima su šypsena žiūrėti į tokias gimnazisčių užgaidas, bet tik apgailestauti, kai taip elgiasi dvi sąjungininkės, kurios turi spręsti daug rimtų problemų Rusijos iššūkių akivaizdoje. Seniai subrendo laikas atnaujinti bendradarbiavimą, pašalinti nesutarimus. Nors Varšuva labiau atsakinga dėl pašlijusių dvišalių santykių, Lietuva irgi prisidėjo, nerodė noro atkurti normalesnių ryšių.

Skvernelio nutarimas metų pradžioje pakviesti Lenkijos premjerą atvykti į Vilnių išjudino ledus. Po šio vizito ir prieš kelias savaites įvykusio Lenkijos prezidento A. Dudos apsilankymo Vilniuje yra pagrindo manyti, kad santykiai šils. Skeptikai gali aiškinti, kad Varšuvos nuostatos pakito dėl šalutinių priežasčių, būtent dėl to, kad jai reikia paramos ginčuose su Europos komisija (EK). Gal ir taip, bet Skvernelis protingai elgiasi, išnaudodamas palankią progą.

Yra dėl ko tartis ir susitarti – dėl gynybos, dėl švietimo, dėl infrastruktūros projektų, glaudesnio bendradarbiavimo apskritai.

Abu premjerai pabrėžė bendrų energetikos projektų – trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europos tinklais ir dujų jungties – svarbą, pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje.

Varšuva pažadėjo nepirkti elektros iš Astravos elektrinės. Skvernelis ir Morawieckis dar aptarė europinės infrastruktūros projektus „Via Baltica“ bei „Rail Baltica“. Sutarta atgaivinti dvišalę komisiją tautinių bendrijų švietimo klausimams spręsti. Visų trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai pareiškė esantys prieš Europos Sąjungos (ES) nuobaudas Lenkijai dėl teismų reformos, o Estijos premjeras Juri Ratas pabrėžė, kad klausimas dėl Lenkijos balso teisės ES posėdžiuose apribojimo negali „būti svarstytinas“.

Tai neblogas kelių dienų derlius, net jei kai kurių ketinimų įgyvendinimas įstrigs. Svarbu ir tai, kad reikalus išjudino Skvernelis, iš dalies sugriovęs prezidentės monopolį užsienio politikoje. Konstitucija nurodo, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, bet nėra parašyta, jog kiti atsakingi Lietuvos pareigūnai negali prisidėti prie šios politikos sudarymo, o kai kuriais atvejais net imtis vyraujančio vaidmens jos įgyvendinime.

Tai būtų naudinga, nes Vyriausybė ir ministerijos yra kompetentingesnės spręsti energetikos, infrastruktūros, prekybos ir kitas problemas negu mažas prezidentės patarėjų būrelis.

Premjero ir prezidentės nuostatos išsiskyrė ir kitais klausimas. Antradienį Grybauskaitė pavadino„miglotais“ Vyriausybės planus pertvarkyti pensijų ir mokesčių sistemas, paragino negadinti gerai veikiančios sistemos bei be pagrindo nežadinti žmonių lūkesčių.

Skvernelis atsakė, jog toliau bus stengiamasi gerinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę padėtį, imtis sprendimų dėl pensijų.

Atsargumas gėdos nedaro, juk galima sugadinti gerą dalyką. Bet tik jei tas geras dalykas egzistuoja. Lietuva neturi kuo didžiuotis pensijų ir mokesčių politikoje. Estijoje, kur pensijos indeksuojamos dešimtmetį, siūloma nuo šių metų balandžio 1 dienos jas padidinti vidutiniškai 7,6 procento.

Įgyvendinus pasiūlymą, 15-os metų darbo stažą turintiems pensija padidėtų iki 267,85 euro, o 40-ies metų – iki 421,88 euro. Lietuvoje tik galima svajoti apie tokio dydžio pensijas. Šią savaitė Eurostatas paskelbė, kad Lietuvos valdžios išlaidos 2016 metais sudarė 34,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tik Airijoje ir Rumunijos šis procentas mažesnis. Latvijos valdžios išlaidos 2016 metais sudarė 37,3 proc. BVP, Estijos – 40,6 proc. , visoje ES – 46,3 proc. Taigi, šioje srityje Lietuva yra atsilikėlė, o dėl valdžios abejingumo ir nerangumo nukenčia mažiau pasiturintys piliečiai.

Nėra stebuklingos lazdelės, kuria būtų galima pašalinti ūkio negalavimus. Ne visus bandymus išjudinti ūkį paženklins sėkmė. Bet jau dešimtmetį valdžia, verslininkų ir bankų ekonomistų skatinama, laikosi itin konservatyvios ūkio politikos, kuri užtikrina, kad jie toliau patogiai gyvens, o eiliniai piliečiai turi susitaikyti su menkais atlyginimais ir skurdžiu gyvenimu.

Yra pagrindo abejoti, kad Skvernelio patarėjai gebės sukurti veiksmingų priemonių. Bet verčiau rizikuoti, siekiant kelti bendrą gyvenimo lygį, negu laikytis socialinę nelygybę ir atskirtį palaikančios mokesčių, pensijų ir ūkio politikos.

Galima dar palyginti prezidentės ir premjero pozicijas LRT skaidrumo klausimu. Prezidentė iš esmės palaiko LRT, nekritikuodama to, kas verta kritikos. Ji paragino LRT „teikti ir neslėpti visą reikalingą informaciją“, bet reiškė susirūpinimą, kad Seimo komisija gali būti neadekvatus instrumentas, „kuris labiau panašus į susidorojimą“.

Kiek žinau, nei prezidentė, nei jos patarėjas M. Lingė nepriminė LRT tarybai, jog viešosios įstaigos vadovas neturėtų tarnauti daugiau negu dvi kadencijas. Skvernelis apgailestavo, kad LRT toliau bando veikti slaptai, už uždarų durų rengia posėdį, kuriame prisistatys kandidatai į LRT vadovo postą, paragino jį padaryti atvirą.

Kai LRT bandė teisintis, jog konkursai į valstybės tarnybos postus irgi nesą atviri, Skvernelio atstovas priminė, kad šiuose konkursuose gali dalyvauti stebėtojai, kad daromi ir išsaugojami jų garso įrašai. Nežinia, kaip LRT taryba reaguos į premjero pasiūlymus, ar drįs atvirai svarstyti kandidatus.

Būtina užtikrinti, jog ateityje tie posėdžiai būtų vieši, kad būtų galima stebėti, kaip renkamas vadovas organizacijos, kuri nuolat pamokslauja apie skaidrumo svarbą. Ir šiuo atveju Skvernelis, ne Grybauskaitė, rodė daugiau iniciatyvos, tvirtesnę pilietinę poziciją.

 

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.