Uždaryti
Manto Judriaus nuotrauka

Kęstutis Girnius. Ar Seimas ignoruoja visuomenę?

Andriaus Tapino suorganizuotas mitingas prie Seimo rūmų buvo įspūdingas renginys, išjudinęs bent dalį pasyvios Lietuvos bendruomenės. Lietuviai nėra linkę protestuoti.

Apklausos nuosekliai rodo, kad kasmet apytikriai tik penki procentai gyventojų dalyvauja demonstracijoje, pikete, mitinge. Net per didžiąją ūkio krizę 2009 m. kai atlyginimai žiauriai smuko, žmonės laikėsi pasyviai.

Įvyko tik viena didesnė protesto akcija, kai per sausio mėnesį taikiai prasidėjusią protesto akciją prie Seimo rūmų prasiveržė smurtas. Galime tik sveikinti mitingus, kurie mažina rinkėjų apatiją, stengiasi juos mobilizuoti. Be to, šis mitingas buvo pirmasis organizuotas, remiantis socialinėmis medijomis. Tai žingsnis pirmyn, rodo, jog mes pradedame pasivyti arabų šalis, kurios savo 2010 – 2011 m sukilimų pavasarį suorganizavo per socialines medijas.

Mitingas Vilniuje praėjo sklandžiai, į jį atėjo ir nemažai politikų, kurie skubėjo atsiprašyti dėl Seimo veiklos, ypač dėlto, kad žlugo apkalta prieš Seimo narį Mindaugą Bastį. Nors apskritai buvo smerkiamas Seimo darbas, valstiečiai buvo ypatingas taikinys.

Naujų rinkimų tikslas būtų juos pakeisti kitais, tarkime, konservatoriais ar liberalais, kuriuos gana stipriai palaiko studentai ir Vilniaus jaunimas. Nepaisant viešų mea culpa, Seimas atmetė esminius reikalavimus, nepritarė siūlymui atvirai balsuoti per apkaltą bei pirmalaikiams rinkimams, kas sukėlė kai kurių dalyvių nepasitenkinimą.

Tapinas aiškino, kad politikai, supratę, kad niekas nešturmuoja Seimo, toliau į jokias diskusijas su visuomene nebesileidžia. Tai esą nepriimtina. „Jeigu paimtume kokią nors įmonę, kurios darbuotojai taip gali vaipytis prieš savo darbdavius, tai turbūt ilgai tas nesitęstų.“

Gerai, kad Seimas nepasidavė spaudimui, nepriėmė neapgalvotų sprendimų, kuriuos vėliau apgailestautų. Slaptas balsavimas yra sudėtingas klausimas, dėl kurio nesutaria Vakarų demokratijos. Yra argumentų už slaptą balsavimą, taip pat ir prieš jį.

Signataras V. Plečkaitis mano, kad slaptas balsavimas yra kur kas nuoširdesnis ir tikresnis, nes „žmogus tik slaptai pasisako taip, kaip nori, o ne veikiamas įvairių srovių, minios, partijų ar pirmininko“. Man sunku pritarti šiam Plečkaičio argumentui. Nors slaptai balsuodamas, Seimo narys gal nuoširdžiau balsuoja, jis nenuoširdžiai bendrauja su rinkėjais, ypač jei sudaro įspūdį, kad balsavo vienaip, o faktiškai slapta balsuoja kitaip.

Svarbu būti nuoširdžiam sau, bet dar svarbiau atvirai bendrauti su rinkėjais, leisti jiems žinoti, kaip balsuoji, kad jie galėtų tiksliau tave įvertinti. Kuo mažiau slapto balsavimo, tuo geriau. Turiu pripažinti, kad nesu giliau apmąstęs šios problemos, bet prileidžiu, kad ir absoliuti mitingo dalyvių dauguma yra tik paviršutiniškai svarsčiusi šį klausimą.

Neturiu jokių abejonių, kad pirmalaikiai rinkimai būtų klaida. Nepaisant žiniasklaidos neigiamo nusistatymo valstiečių ir Vyriausybės atžvilgiu bei vis didėjančios prezidentės kritikos, ši valdžia nemažai pasiekė per gana trumpą valdymo laikotarpį. Pradėjo urėdijų, aukštųjų mokyklų reformas, sudarė sąlygas išvalyti nevaldomą ir neskaidrią LRT, kaip ir Lietuvos geležinkelius, paštą, kalėjimų departamentą bei Registro centrą, iškrapštė odiozines asmenybes kaip G. Kevalą, korumpuotus kai kurių ligoninių direktorius.

Nepritariu daugeliui kovai su alkoholizm uskirtų priemonių, erzina A. Verygos begalinis mėgavimasis savimi, bet reikėjo drąsos imtis šių reformų, ypač dėl alkoholio reklamos. Yra problemų – valdžia nedrįsta įvesti progresinių mokesčių, finansų ministras V. Šapoka perdėm pataikauja pasiturintiems, kai kurios reformos buksuoja, bet summa summarum ne taip blogai padirbėta.

Nėra pagrindo manyti, kad naujai išrinktas Seimas būtų veiksmingesnis. „Jaunimo“ atėjimas į didžiąją politiką nepasiteisino. G. Paluckui tenka pagrindinė atsakomybė už socdemų rietenas ir susiskaidymą.

Nors jis turi gerų norų, G. Landsbergis yra silpnas vadovas, negebėjo išvystyti subtilesnių politinių instinktų, ir vargu, ar juos bet kada įgis. Šeštadienį partijos tarybos posėdyje jis ragino skyrių pirmininkams įvesti kadencijas, tą pačią normą taikyti ir partijos pirmininkui.

Nuoširdumą galėtų įrodyti, atsistatydindamas artimiausiu laiku, kad partija turėtų naują vadovą per 2019 ir 2020 m. rinkimus, kuriuos konservatoriai galėtų laimėti, jei būtų kompetentingai vadovaujami.

Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus dėl vienos geros priežasties. Tas gana ilgas laikotarpis duoda naujiems Seimo nariams laiko įgyvendinti savo programą, įrodyti savo kompetenciją ar jos stoką, bei leidžia Lietuvos žmonėms įvertinti savo išrinktuosius, nutarti ar juos dar kartą palaikyti, ar atiduoti savo balsą kitai partijai ir kandidatui.

Pirmalaikiai rinkimai tik sukelia netikrumą ir nereikalingą chaosą, išskyrus jei Seimas yra stulbinančiai neveiksmingas ar kaip nors smarkiai kenkia valstybėms interesams. Nepasisekusi apkalta yra tik mažmožis, palyginus visų Seimų nenoro ir negebėjimo įvesti progresinius mokesčius ir imtis kitų priemonių socialiniam neteisingumui mažinti.

Neginčytina, kad mitinge susirinko daug žmonių, bet ar jie atstovavo „visuomenei“, ar jie yra Seimo darbdaviai, kaip Tapinas duoda suprasti? Mitinge nedalyvavo reprezentacinis Lietuvos visuomenės skerspjūvis, bet labiausiai jauni vilniečiai. Jų nuomonė svarbi, reikia įsiklausyti į jų rūpesčius, bet ir neužmiršti, kad jie atstovauja tik savarankiškai susitelkusiai mažumai, kad tuo jie mažai skiriasi nuo Žalgirio arenoje susirinkusių krepšinio sirgalių ar roko mėgėjų. Tik su šypsena sutiktume jų pretenzijas kalbėti visuomenės vardu.

O jei pagrindinis kaltininkas M. Bastys turi darbdavį, šiai rolei labiausiai tinka Zanavykų rinkiminės apygardos rinkėjai. Spėčiau, kad mitinge jų buvo itin mažai, gal keli studentai, kurie gal rinkimuose iš vis nedalyvavo. Apskritai nepritariu apkaltoms, ypač vienmandatėse apygardose išrinktiems deputatams, nes rinkėjai juos išrinko, rinkėjai turėtų juos atleisti.

Tapinas skundžiasi, kad Seimas nebesileidžia į jokias diskusijas su visuomene. Net jei priimtume visiškai neįtikima prielaidą, kad mitingas kaip nors atstovavo visuomenei, kuria prasme Seimas nebesileidžia į jokias diskusijas?

Ar Seimas, ar Seimo pirmininkas atsisakė kalbėtis su mitingo išrinkta delegacija? O jei įvyktų toks susitikimas, ar Seimas turi pritarti delegacijos reikalavimams? Gal Seimui privalu rodyti iniciatyvą, sudaryti specialią komisiją, kuri nuskubėtų į LRT nuolankiai tartis su pagrindiniu mitingo organizatoriumi?

Kaip minėta, reikia sveikinti mitingo rengėjų ir dalyvių norą mobilizuotis ir išreikšti savo nuomonę. Bet norint paveikti šalies politiką reikia atkaklaus darbo, ne vienkartinio mitingo, kurio dalyvavime demonstruoji savo pilietiškumą. Vienkartinės demonstracijos gali glostyti savimeilę, bet jų negana, jei siekiama rimtai įsijungti į Lietuvos politiką.

 

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.