Uždaryti

Jokubaitis: atrodo, kad didiesiems ES veikėjams aptemo protas

Didžiausia Europos Sąjungos (ES) problema, kuri yra nuolat linkusi kartotis, yra tai, kad norima tuo pat metu ir lygybės, ir išskirtinumo. Taip mano politikos filosofas, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Alvydas Jokubaitis.

Savo įžvalgomis apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria ES, A. Jokubaitis dalinosi Rytų konferencijos centro Metinėje užsienio politikos konferencijoje, surengtoje gruodžio 13 dieną, remiant Konrado Adenauerio fondui ir Klaipėdos uostui.

„Mano galva, ES neišsprendė tų problemų, kurių neišsprendė ir prieš tai buvusi politinė forma – tautinė valstybė. (…) Tautinė valstybė susideda iš dviejų elementų: vienas yra politika, kitas yra kultūra. Politika gali būti kosmopolitinė, ar Lietuvoje, ar Lenkijoje tie patys politiniai principai, bet kultūros yra skirtingos. Ir čia iškyla problemų su jų suderinimu.

Suderinimas visada gausis taip: arba jūs pakreipsite laivą pernelyg į politiką, tada pradeda kentėti kultūra, arba jūs pakreipsite į kultūrą, gali gautis įtampos. (…) Iš vienos pusės yra sakoma demokratiškai „mes visi esame lygūs“, yra lygybė, bet toliau sakoma, kad mes visi esame lygūs, bet esame kartu ir skirtingi. Jeigu esame skirtingi, tai reiškia, kad esame nelygūs“, – sakė filosofas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Vokietijos atvejį su pabėgėliais, kai šios šalies kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad visi pabėgėliai yra laukiami.

„Pabėgėliai, prašom į Vokietiją, nes mes esame lygūs, jūs esate žmonės, jūs irgi esate lygūs ir Vokietija gali jūs traktuoti kaip lygius piliečius. Viskas puiku, vokiečiai gali šitą dalyką daryti. Kitos valstybės ES sako: mes esame kitokie, mes turime kitokį supratimą ir mes manome, kad mums nereikia tokio sprendimo, kokį daro Vokietija, nes Vokietija pradėjo permesti šitą klausimą į visai kitą lygmenį. Taigi struktūriškai kartojasi ta pati problema: lygybė ir savitumas. Lygybė ir nelygumas. Kaip išspręsti šitą problemą? Aš šiuo momentu tikrai nematau, kad ji būtų kaip nors išspręsta“, – mano prof. A. Jokubaitis.

Jis taip pat sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą apie tai, kad nacionalizmas nėra patriotizmas. Anot A. Jokubaičio, realybė parodė visai ką kitą – juk prancūzai į protestus ėjo ne su ES, o su Prancūzijos vėliava.

„O tai yra akivaizdus patriotizmo ir jeigu norit, nacionalizmo ženklas. E. Macroną reikėtų atpalaiduoti nuo ES reikalų, nes šita struktūra turi laikytis kaip savarankiška politinė struktūra, o jis turi rūpintis vienu iš svarbiausių narių ir jo problemomis, nes tai yra mūsų bendras reikalas“, – sakė filosofas.

A. Jokubaičiui taip pat atrodo, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, vadinamasis „Brexit’as“, turėjo tapti tikru šaltu dušu ES, tačiau netapo.

„Man atrodo, kad būtų blogiausias variantas ir ko dabar labiausiai reikia bijoti, kad ES tampa tokiu ideologiniu projektu, kai yra gera idėja ir nori šitą idėją įgyvendinti, turi tikėjimą, ji pasidaro kaip religija, bet pati tikrovė yra kitokia. (…) Jau su Britanija yra taip atsitikę, su jos pasitraukimu, kad realybė yra kitokia. Ir aš labai bijau, kad nacionalizmų fanatizmą šiuo momentu pradeda keisti eurofanatizmu. Ir blogiausia, kad yra pradėta nematyti pati tikrovė, kai laivas išplaukia į jūrą ir po Britanijos pasitraukimo jam reikalingas remontas, greičiausiai vandenyne jo nepadarysi“, – perspėja filosofas.

Jis įsitikinęs, kad didieji ES veikėjai šioje situacijoje elgiasi labai pavojingai, o tokie sprendimai gali paliesti ir Lietuvą.

„Toks įspūdis, kad jiems yra aptemęs protas. Nėra naujo žodyno, nėra matoma nauja tikrovė, kas darosi visose valstybėse, arba kartojamas tas keiksmažodis „populizmas“, kurio aš nesuprantu, ką jis reiškia, nes Lietuvių nacionalinis sąjūdis atsirado kaip populistinis, nes populus reiškia liaudis. Sąjūdis atsirado kaip populistinis judėjimas. Terminas yra vartojamas pasirinktinai, jis nieko nepasako, jis yra tuščias. Jis labai gerai rodo, kaip mes nustojome mąstyti: reikia rinkti sąvokas, reikia mąstyti, matyti reiškinius, o visi taip aptingę – toks tipiškas ES aptingimas: išmokai kelis žodžius ir juos kartoji. Tas pats per tą patį. O tikrovė jau yra kita. ES pavojingai į tai yra einama“, – mano A. Jokubaitis.

Jis taip pat sukritikavo bendros ES kariuomenės idėją. Pasak filosofo, ES pati nebesupranta, kas ji yra ir už ką yra gavusi Nobelio taikos premiją.

 

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.