Uždaryti

Istoriniam Makedonijos šansui koją gali pakišti Kremlius ir biurokratai. L. Strupinskienės komentaras

Rugsėjo 30-ąją Makedonijos piliečiai balsuos referendume dėl šalies pavadinimo keitimo. Priešingai nei galėtų atrodyti, šiuo referendumu sprendžiamas ne tik ir ne tiek vietovardžio klausimas – piliečių pritarimas keisti šalies pavadinimą iš Makedonijos Respublikos į Šiaurės Makedoniją padėtų išspręsti beveik tris dešimtmečius besitęsiantį konfliktą su kaimynine Graikija ir atvertų šaliai duris į Europos Sąjungą ir NATO.

Sekmadienio referendumas bus laikomas įvykusiu tik jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balso teisę turinčių Makedonijos piliečių. Be to, teisiškai šis referendumas turi tik patariamojo statusą. Piliečiams pasakius „taip“, jų sprendimą dar turėtų patvirtinti Makedonijos parlamentas ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų dauguma ir ratifikuoti Graikijos parlamentas. Visa tai įgyvendinti nebus lengva – didžiules pastangas sužlugdyti referendumą deda ir opozicinės partijos, ir Kremlius, siekiantis užkirsti NATO plėtrą į Balkanus.

Istorinis šansas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė dr. Lina Strupinskienė primena, kad nuo 1991 m. Atėnai tvirtino, jog Makedonijos vardu gali vadintis tik Graikijos šiaurinė provincija, ir kaltino Skopjė turint neteisėtų teritorinių ambicijų. Dėl to Graikija atsisakė pripažinti Makedonijos nepriklausomybę, vetavo jos narystę ES ir NATO bei privertė Jungtinėse Tautose vartoti klampų Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (angl. – FYROM) pavadinimą.

Politologė aiškina, kad reali proga pagaliau išspręsti Graikijos ir Makedonijos konfliktą atsirado po to, kai 2017 m. pavasarį po didelių protestų pasikeitė Makedonijos vyriausybė. Vietoj dešimtmetį šalį valdžiusios konservatyvios ir tautiškumą akcentuojančios VMRO-DPMNE (Makedonijos vidaus revoliucijos organizacijos – Demokratinės Makedonijos nacionalinės vienybės partijos) į valdžią atėjo socialdemokratai, o premjeru tapo proeuropietiškas Zoranas Zaevas.

Birželio 12-ąją Z. Zajevas ir Graikijos premjeras Aleksis Cipras pranešė, kad pasiekė istorinį susitarimą: Graikija nevetuos kaimynės europinės ir euroatlantinės integracijos, jei ši pakeis pavadinimą į Šiaurės Makedoniją. Birželio 27-ąją Graikijai atšaukus savo veto, ES patvirtino, kad yra pasirengusi 2019 m. pradžioje pradėti narystės derybas su Skopje, kai tik ši galutinai išspręs pavadinimo klausimą ir atliks kitus namų darbus (ypač korupcijos ir teisės viršenybės srityse). Liepos 11-ąją, su sąlyga, kad pavadinimo klausimas bus galutinai išspręstas, pradėti derybas dėl narystės Makedoniją pakvietė ir NATO.

Balsuos ne už vietovardį, o už ekonominę gerovę ir progresą

Sekmadienį balsavimo biuleteniuose žodžių „Šiaurės Makedonija“ net nebus. Viešai paskelbtas referendumo klausimas yra „ar jūs palaikote narystę ES ir NATO, pritardami susitarimui tarp Makedonijos Respublikos ir Graikijos Respublikos“.

Pasak L. Strupinskienės, daugeliui šalies gyventojų narystė NATO ir ES asocijuojasi su progresu ir ekonominiu klestėjimu, todėl tikimasi, kad būtent tokia formuluotė pritrauks žmones prie balsadėžių. „Makedonija vis dar jaučia finansų krizės pasekmes: nedarbo lygis šalyje viršija 20 proc. ir yra vienas aukščiausių Balkanuose, o vos 350 eurų tesiekianti vidutinė mėnesio alga – žemiausia regione. Nenuostabu, kad piliečiai nori pokyčių“, – aiškina ekspertė.

L. Strupinskienė pastebi, kad makedoniečių parama narystei ES ir NATO kilo nuo 2017 m. kovo, ir dabar siekia atitinkamai 83 ir 77 proc. Rugpjūčio pab. paskelbtos Tarptautinio respublikonų instituto (IRI) apklausos duomenimis, 57 proc. apklaustų makedoniečių palaiko stojimą į NATO ir ES ir mano, kad dėl to verta paaukoti dabartinį šalies vardą. Prieš ketino balsuoti 22 proc.

Tačiau didesnį susirūpinimą kelia ne tai, kaip makedoniečiai pasisakys referendume, bet ar apskritai ateis balsuoti. Būtent per žemas piliečių aktyvumas yra didžiausia Makedonijos vardo keitimo ir ypač euro bei euroatlantinės integracijos priešininkų viltis.

Prezidentas: tai „istorinė savižudybė“

Makedonijos vardo keitimui priešinasi didžiausia opozicijos partija VMRO-DPMNE ir kelios mažesnės jos partnerės. Pasak L. Strupinskienės, šios partijos deleguoto premjero Nikola`os Gruevskio, šalį valdžiusio nuo 2006 iki 2016 m., politika tikrai neprisidėjo prie santykių su Graikija gerinimo: per statybų bumą Skopjė kilo ir makedoniečių, ir graikų nacionaliniu didvyriu laikomo Aleksandro Didžiojo statulos, vyriausybės pastatų fasadai puošti heleniniais motyvais. Politologė sako, kad nors VMRO-DPMNE atvirai prieštarauja tik šalies vardo keitimui, o ne tolesnei euroatlantinei integracijai, nemažai ekspertų tai laiko veidmainiavimu.

VMRO-DPMNE narys, Makedonijos prezidentas Gjorge`as Ivanovas ketvirtadienį JT Generalinėje Asamblėjoje referendumą pavadino „istorine savižudybe“ ir pareiškė, kad neis balsuoti. „Žinau, kad jūs, mano bendrapiliečiai, priimsite panašų išmintingą sprendimą“ – pridūrė prezidentas.

L. Strupinskienė primena, kad G. Ivanovas anksčiau yra aiškiai pasakęs, jog nepasirašytų parlamento siūlymo keisti šalies pavadinimą. „Būtent todėl dabartinė vyriausybė ir pasiūlė surengti referendumą: piliečiams balsavus „už“, o dviem trečdaliams parlamento patvirtinus reikiamus konstitucinius pakeitimus, prezidento parašo nebereikės“, – aiškina politologė. Tuo metu VMRO-DPMNE lyderis Hristijanas Mickoskis paskelbė, kad jei žmonės balsuos teigiamai, jų partija gerbs rezultatus ir neprieštaraus pavadinimo keitimui, jei toks klausimas pasieks parlamentą.

Referendumui koją kiša ir Kremlius, ir biurokratų aplaidumas

Pasak L. Strupinskienės, referendumo oponentai vykdo stiprią kampaniją, ypač gerai išnaudoja nacionalistinius jausmus, pasitelkia socialinių medijų platformas. Ji primena, kad Transatlantinės Rinkimų Integralumo Komisijos duomenimis per paskutinius du mėnesius atsirado daugybė naujų Twitter paskyrų, kurios generuoja apie 10 proc. įrašų apie referendumą ir aktyviai agituoja balsuoti prieš arba ragina iš viso jį boikotuoti.

Atvirai kalbama ir apie galimą Kremliaus pagalbą referendumo priešininkų stovyklai. Prieš porą savaičių lankydamasis Makedonijoje JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas viešai įspėjo apie galimą Kremliaus kišimąsi. „Nėra abejonių, kad jie pervedė pinigų ir vykdo platesnes įtakos kampanijas“, – sakė jis.

„Žinant neseną Juodkalnijos perversmo istoriją, aktyviai vykdomą Rusijos propagandą Serbijoje ir Bosnijos Serbų Respublikoje, paramą Bosnijos Kroatų nacionalistiniams lyderiams ir daugybę kitų pavyzdžių, tokie kaltinimai nė kiek nestebina ir yra daugiau nei pagrįsti“, – įsitikinusi L. Strupinskienė.

Be to, ji pastebi, kad viena aršiausių referendumo boikoto šalininkių – VMRO-DPMNE partnerė opozicijoje Vieningosios Makedonijos partija – turi glaudžių ryšių su Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partija. „Dauguma antireferendumininkų siunčiamų žinučių atspindi jau daug sykių matytą „Russia Today“ ir kitų panašių portalų poziciją“, – sako politologė.

Lyg to būtų maža, tikimybę, kad referendumas neįvyks, didina ir valdininkų aplaidumas. L. Strupinskienė pastebi, kad sekmadienį naudosimas balso teisę turinčių piliečių sąrašas pasenęs: jame net 1,8 mln. pavardžių, nors iš viso šalyje tik kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų. Anot jos, šis skaičius neįtikėtinai didelis ir, veikiausiai, netikslus dėl didelės migracijos, mirtingumo, tyčinių ar netyčinių klaidų. Balsavimą stebinčios vietos pilietinės visuomenės organizacijos praneša, kad į juos dažnai kreipiasi žmonės, tvirtindami, kad jų adresais priregistruoti fiktyvūs, neva balso teisę turintys asmenys. „Prie balsadėžių prisikviesti 900 tūkst. rinkėjų tikrai bus sudėtinga“, – sako L. Strupinskienė.

Anot jos, jei referendumas neįvyks arba dauguma piliečių balsuos prieš, „panašu, jog Makedonijai teks atsisveikinti su Euroatlantinės integracijos viltimis“. Politologė neatmeta ir galimybės, kad žlugęs susitarimas dar labiau supriešintų šalį su Graikija ir galėtų destabilizuoti padėti regione.

 

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.