Uždaryti

Du scenarijai Ukrainai: ar sulauksime naujos revoliucijos? [Komentuoja – L. Kojala]

Linas Kojala

Optimistiniame scenarijuje, manau, Ukraina iš lėto, su problemomis, skandalais, kontraversijomis judės gilesnės integracijos su Europos link.

Reikia, kad Ukraina išmoktų gyventi nuo rinkimų iki rinkimų, o ne nuo revoliucijos iki revoliucijos – Nepriklausomybės dieną švenčiančiai Ukrainai linki buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Tačiau neramiai nusiteikę ukrainiečiai ima nusivilti pažangos stoka ir dėl lėto progreso kaltina savo prezidentą Petro Porošenką. Ar sulauksime naujos revoliucijos?

Praėjo beveik ketveri metai po to, kai protestuotojai būrėsi Kijevo gatvėse, reikalaudami pasitraukti jų lūkesčių neįgyvendinančią valdžią. Bet panašu, kad aistringas idealizmas prislopo – Ukrainos prezidentas P. Porošenka susilaukia vis daugiau kritikos, piliečiai jį kaltina neįgyvendinant reformų ir vykdant korupciją.

Ukraina dabar – kaip Lietuva 1990 m.

Tačiau P. Vaitiekūnas į tokius neramumus reaguoja ramiau. Jo teigimu, normalu, kad žmonės nepatenkinti, nes dabar sunku – juk Ukraina išgyvena panašų laikotarpį kaip Lietuva po nepriklausomybės.

„Ukraina sėkmingai priešinasi Rusijos agresijai, ji daro reformas ir aišku, kad žmonėms yra sunku, reformos yra sunkus dalykas. Prisiminkite, kiek Lietuva darė. Jeigu palyginus Ukrainą su Lietuva 1990 m., tai kokia buvo Lietuva 1993-1994 m. Tai jie tokioj stadijoj reformų ir yra. Svarbu, kad Ukraina nenusiviltų tuo suartėjimu su Europa, integracija į Europos Sąjungą. Aišku, jie niekada atvirai nepasirinks Rusijos kelio“, – tv3.lt kalbėjo P. Vatiekūnas.

Politologas Linas Kojala pastebi, kad Lietuvai buvo lengviau susidoroti su sunkumais, nes žinojome, kad ilgainiui valstybė taps Europos Sąjungos nare, tuo tarpu Ukraina tokios motyvacijos neturi.

„Ukrainiečiai įgyvendina tokias pats sudėtingas ir brangias reformas neturėdami ES narystės perspektyvos, o tai labai didelis veiksnys motyvacijai. Klausimas, kokį papildomą motyvacijos mechanizmą po bevizio režimo suteikimo ES gali pasiūlyti Ukrainai ir ar tikrai tos motyvacijos pakaks taip, kaip pakako Lietuvai, turint ES narystės perspektyvą“, – tv3.lt sakė L. Kojala.

Ukrainiečiai nusivylė savo lyderiu

Pastaruoju metu Ukrainos prezidentas P. Porošenka susilaukia išties nemažai kritikos kirčių. P. Vaitiekūnas pripažįsta, kad šalies vadovas turi trūkumų, tačiau juda tinkama linkme.

„Jis vadovauja su Rusijos Federacijos agresija kariaujančiai šaliai ir daug turi trūkumų, bet jo vadovaujama Ukraina sėkmingai priešinasi, vykdo reformas. Todėl, nežiūrint visų trūkumų, aš žiūriu į jį teigiamai. Reikia, kad Ukraina išmoktų gyventi nuo rinkimų iki rinkimų, o ne nuo revoliucijos iki revoliucijos. Jeigu įvyks revoliucija, ji atmes Ukrainą labai daug ir labai giliai atgal, situacija taps neprognozuojama. Todėl Vakarams reikia padėti, paremti šią valdžią, siųsti ženklus, kad mes matome, jog Ukraina yra Europa“, – kalbėjo buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje.

Tuo tarpu L. Kojala atkreipė dėmesį, kad P. Porošenkos reitingai krinta, nes jo užsibrėžtoms reformoms įgyvendinti reikia daug laiko, o ukrainiečiai nori pokyčių jau dabar.

„Petro Porošenkai nepavyko išlaikyti tos pirminės komandos, jis buvo sukūręs reformų Vyriausybę su specialistais iš užsienio. Visa tai nuvilia visuomenę ir jo paties reitingai krinta. Matyt, tikėjimas, kad Maidanas sistemingai pakeis Ukrainą, slopsta. Tik, kita vertus, svarbu pažymėti, kad reformos, kurios buvo užsibrėžtos, jų buvo neįmanoma įgyvendinti per trumpą laiką. Mes kalbame apie sisteminius dalykus, radikalų šalies pokytį. Tai ir tie rezultatai ateis ne per penkerius ir gal ne per dešimt metų, reiks ilgesnio laiko tarpo“, – teigė L. Kojala.

Du scenarijai Ukrainai

Nepaisant kilusios ukrainiečių nepasitenkinimo bangos, L. Kojala abejoja, kad galėtume sulaukti Maidano lygio sujudimo. Politologas mano, kad ukrainiečiai savo politikus pirmiausia turėtų bausti demokratiškai – neperrinkdami jų per naujus rinkimus, o ne protestuodami.

Paklaustas, kokiomis spalvomis galime piešti artimiausią Ukrainos ateitį, L. Kojala pateikė du galimus scenarijus – optimistinį ir pesimistinį.

„Optimistiniame scenarijuje, manau, Ukraina iš lėto, su problemomis, skandalais, kontraversijomis judės gilesnės integracijos su Europos link. Po truputėlį įgyvendins Asociacijos susitarimą, vienose srityse seksis geriau, kitose gal prasčiau, bet strateginė trajektorija išliks. Ir jeigu rinkimai praeis pakankamai sėkmingai provakarietiškoms jėgoms, jeigu šalis nesimėtys tarp Rytų ir Vakarų, kaip labai ilgą laiką darė, jeigu išlaikys tą pačią strateginę kryptį, tai yra pozityvus scenarijus. Tai nereiškia, kad Ukraina po 5 m. taps europietiška valstybe ar jai bus pasiūlyta narystės perspektyva, bet svarbu, kad išliktų aiški trajektorija ir judėjimas į priekį“, – kalbėjo politologas.

O štai pesimistinis scenarijus, anot L. Kojalos, atrodo kur kas liūdniau.

„Šalis, pradėjusi judėti Vakarų link, padariusi tam tikrus namų darbus, vėlgi nesugebės įveikti oligarchijos, politinio elito, Rusijos spaudimo, pasuks atgal arba sustos vietoje. Jeigu taip iš tikrųjų įvyktų, tikėtis Ukrainos pažangos netgi artimiausios kartos perspektyvoje tikrai bus gerokai sunkiau“, – sakė L. Kojala.

 

Perspausdinta iš tv3.lt