Uždaryti

Dėl susitikimo su Dalai Lama Kinija galėtų bausti dar griežčiau? [K. Andrijauskas]

Jeigu Lietuvos vadovai susitiktų su birželį į Lietuvą atvyksiančiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, Kinija Lietuvai galėtų pritaikyti dar griežtesnes bausmes nei 2013 metais, nes nemėgsta, kai į jos „pamokas“ nėra atsižvelgiama, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas.

„2013 metų įvykiai, susiję su Tibetu, be jokios abejonės, pakenkė mūsų ekonominių ryšių su Kinija plėtotei. Kinija net nebuvo linkusi slėpti to, kad tai yra tam tikra bausmė už prezidentės privatų susitikimą su jo šventenybe Dalai Lama“, – priminė K. Andrijauskas.Politologas pabrėžė, kad 2015 metais Kinijos vyriausybės atstovai gana nedviprasmiškai pareiškė, jog ekonominių bausmių laikotarpis baigtas, ir tai iš esmės atitiko Kinijos vykdomos politikos tendencijas – bausmių laikotarpis už tokius „nusižengimus“ dažniausiai būna dveji metai. „Taigi dabar turime tikrai geresnius ekonominius ir politinius santykius, vyksta aukšto lygmens susitikimai tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu formatu. Lietuva yra viena iš „16+Kinija“ formato, jungiančio posovietines Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalis, dalyvių. Būtina žvelgti ir į didesnes, gilesnes ekonominių santykių perspektyvas“, – sakė Rytų Azijos ekspertas.

Kinija net nebuvo linkusi slėpti to, kad tai yra tam tikra bausmė už prezidentės privatų susitikimą su jo šventenybe Dalai Lama. Iš kitos pusės, K. Andrijausko teigimu, lietuvius veikia moralinis veiksnys – Dalai Lama buvo vienas pirmųjų pasaulinį žinomumą turinčių lyderių, pasveikinusių Lietuvą nepriklausomybės atgavimo proga. „Jaučiame moralinį dėkingumą. Juo labiau, kad nemažai lietuvių mato paraleles tarp to, kas kelis pastaruosius dešimtmečius vyksta Tibete, ir Lietuvos istorijos“, – teigė politologas.

Pasak K. Andrijausko, belaukiant Tibeto dvasinio lyderio vizito, dėmesys pirmiausiai krypsta į Prezidentūrą. Ministras pirmininkas ir Seimo pirmininkas pastaraisiais metais reiškia nuoseklią poziciją, kad patys tokių susitikimų nedarys. „Prezidentės pozicija buvo kiek kitokia. O dabar ir jos kadencija baigiasi. Yra tam tikra takoskyra tarp moralinio nuoseklumo, noro pagerbti Tibeto dvasinio lyderio vaidmenį Lietuvos istorijoje ir būtinumo rimtai vertinti tai, kad Kinija galėtų reaguoti atitinkamai, galbūt net dar griežčiau nei 2013 metais“, – komentavo tarptautinių santykių ekspertas.

K. Andrijausko teigimu, Kinija nemėgsta, kai jau bausti užsienio veikėjai nepasimoko iš jos skirtų bausmių. „Tačiau tai prezidentės sprendimas, ir koks jis bebūtų, turime jį gerbti“, – sakė K. Andrijauskas. Anot politologo, nors 2011 metais Dalai Lama atsistatydino iš Tibeto vyriausybės tremtyje lyderio posto, tačiau Kinijos pozicijos jo atžvilgiu tai nesumažino. „Didelei daliai tibetiečių jis lieka ne tik dvasinis vadovas, bet ir politinis, moralinis šalies vedlys“, – akcentavo K. Andrijauskas.

Vis dėlto, nekalbant apie aukščiausius šalies vadovus, dėl paties vizito labai nerimauti nereikėtų, mano K. Andrijauskas. Kaimynėje Latvijoje Dalai Lama lankosi reguliariai pastaruosius ketverius metus. Kinija, nors ir taikė spaudimo priemones, bet plėtoja su Latvija santykius, dalyvauja jos organizuojamuose minėto „16+“ formato renginiuose. O ir pats Dalai Lama iš Lietuvos vyks būtent į Latviją.„Viskas ten, atrodytų, įprastose vėžėse, ekonominis bendradarbiavimas vyksta“, – sakė K. Andrijauskas. Eltos žiniomis, Lietuvos vadovai susitikimų su Dalai Lama, bent kol kas, neplanuoja. Prezidentės spaudos tarnyba Eltą informavo, kad birželio 13-15 dienomis prezidentė Dalia Grybauskaitė priims valstybinio vizito Lietuvoje viešinčius Nyderlandų karalių Willemą-Alexanderį ir Karalienę Maximą, o kiti susitikimai neplanuojami.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas Eltai perdavė, kad premjero darbotvarkėje susitikimas su Dalai Lama nėra numatytas. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai taip pat atsakė, kad Seimo pirmininko darbotvarkėje nėra numatytas susitikimas su Dalai Lama. Lietuva oficialiai laikosi „vienos Kinijos“ politikos. Tai reiškia, kad Tibetą Lietuva pripažįsta Kinijos administraciniu regionu ir Kinijos vidaus reikalu. Tibetas autonomijos nuo Kinijos neteko 1951 metais, kai į nepriklausomybę paskelbusią teritoriją Pekinas įvedė kariuomenę. Kinija Dalai Lamą laiko separatistu, siekiančiu atskirti Tibetą nuo Kinijos. Nobelio taikos premijos laureatas, Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV Lietuvoje viešės birželio 13-14 dienomis. Vizito metu planuojama keletas renginių bei vieša paskaita. Su dvasininku susitiks Seimo laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė.

Tai bus ketvirtasis Dalai Lamos vizitas Lietuvoje. Rodydamas savo paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, Dalai Lama pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1991 metais. Jį oficialiai priėmė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Per kitą vizitą 2001 metais su Dalai Lama susitiko Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, privataus pokalbio po ką tik atliktos operacijos priėmė prezidentas Valdas Adamkus. 2013 metais Dalai Lamai atvykus į Lietuvą Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas nesusitiko su dvasininku, argumentuodamas, kad vykdo Užsienio reikalų ministerijos numatytą užsienio politikos strategiją, palaikančią „vienos Kinijos“ politiką, todėl negalintis elgtis savavališkai.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat sakė, kad „jokių susitikimų organizuoti jis negali dėl įtemptos darbotvarkės“. Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė su Dalai Lama susitiko privačiai“: iš anksto susitikimas nebuvo planuotas, prezidentės atstovė sakė, kad šis susitikimas – neoficialus. Po šio susitikimo buvo atšauktas komercijos viceministro Jiang Zengwei vizitas į Lietuvą. Tuo metu Lietuva planavo gauti pieno produktų į Kiniją eksporto leidimus, tačiau šie buvo įšaldyti iki 2016 metų, 2017 metais Kinija leido įvežti jautieną iš Lietuvos.

Perspausdinta iš Diena.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.