Uždaryti

#AtkurtaiLietuvai100: Lietuvių Mokslo Draugijos dešimties metų apyskaita

Galop reikia dar paminėti, kad ji lietuvių tautos vardą tarp kitų tautų žymiai pakėlė.

Tekstas buvo išspausdintas 1917-ųjų metų lapkričio 6 d. „Lietuvos aide“

Liūdnu karo laiku teko mums atidaryti šiemetinis dešimties metų Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas. Daugeliui M. Draugijos narių ir šiaip inteligentų apleidus savo tėvynę ir išsisklaidžius už karo apimtųjų Lietuvos sienų, taip pat Lietuvoje likusiems Draugijos nariams delei karo aplinkybių negalint plačiai dalyvauti, tas jubiliejinis susirinkimas buvo nedidelis.

Tokiose sunkiose aplinkybėse tas sukaktuves minėdami, pirmučiausiai atsižvelgsime į Draugijos atliktus per tą laiką darbus.

Pirmąjį M. Draugijos steigiamąjį susirinkimą užbaigiant, aš savo kalboje vėlijau naujai Draugijai didžiausios kloties, kad jiji ilgainiui atneštų, kaipo kultūros įstaiga, mūsų tėvynei kuo didžiausios naudos. Paaiškindamas naujos tuomet Draugijos įstatus ir tikslą, pabrėžiau tą darbą, kurį Draugija yra pašaukta atlikti. Kadangi – sakiau tuomet – mokslo žvligsniu lietuvių tauta yra dar menkai, rasit, menkiausiai iš visų Europos tautų ištyrinėta, tai ir mokslo dirvonai pas mus Lietuvoje jau tai antropologijos, jau etnologijos, etnografijos, archiologijos, istorijos ir kt. srityse yra labai platūs, nedirbti ir suteiks ilgainiui dar daug visiškai naujos medžiagos Lietuvos mokslo vyrams. Lietuvių kalbos išaiškinimui aš pažymėjau reikalą rinkti pasakas, dainas, patarles, burtus ir kt. tautos paminklus, kaip antai, kapų iškasenas, tautų dailės liekanas, senovės drabužius ir t.t. Lietuvos praeičiai aprašyti sakiau tuomet reikiant tyrinėti Lietuvos archyvai.

Nuo Draugijos steigiamojo susirinkimo, kovo mėn. 25 (balandžio 7) dieną 1907 metais, praėjus 10 metų, pažiūrėkime dabar, ką yra M. Draugija padariusi ir kaip ji yra savo pareigas pildžiusi.

Pradėkime nuo M. Draugijos organo – «Lietuvių Tautos». Ligi karo pradžios čia 7-se spausdintuose sąsiuviniuose buvo paskelbta arti 70 įvairių mokslo straipsnių.

Tais straipsniais buvo ne vienas Lietuvos dalykas nušviestas ir ne vienas mokslo klausimas paaiškintas.
Mokslo Draugijos bibliotekoje, kuriai pamatą padėjo J. Basanavičias, kun. J. Tumo, Simano Daukanto, prof. Ed. Volterio ir kun. Jul. Narkevičiaus dovanotosios knygos, per dešimtį metų buvo surinkta 16.547 įvairaus turinio veikalų maždaug 20.000 tomais.

Draugijos archyvas per d-rą Kaunackį daug laimėjo svarbių rankraščių ir dokumentų iš S. Daukanto palikimo: prie to dar reikia paminėti vyskupų M. Valanačiuas ir Baranausko, taip pat L. Iviniskio, kun. Ant. Juškos, d-ro G. Sauerveino ir k. rankraščius. Tuo pat laiku archyve prisirinko iš įvairių Lietuvos kraštų apie 9000 dainų, apie 1000 pasakų, daug šimtų patarlių, myslių, burtų ir k.

Draugijos muzėjuje graži yra kun. P Jurskio dovanotoji palaiontologijos daiktų kolekcija iš Papilės apygardos, Kauno gub. ir įvairiose Lietuvos vietose rastieji neolito kultūros periodo brūžyto akmenų ir titnago daiktai (kirvukai, kaltai, kyliai, budės, bulavos). Iš vėlesnių laikų žalvario kultūros yra d-ro V. Nagevičiaus iškastų daiktų (Telšių apskr. ir Palanga), J. Basanavičiaus (Svedasai, Anykščiai, Panevėžio aps.) ir Petro Graužinio (Taujėnų vals.). Mažesnių ir didesnių moterų ir vyrų papuošalų (antkaklių, menelių, fibulų, sagčių, priesagų, auskarų, žiedų, ir k.) yra M. Draugijos muzėjuje 643; šalia šitų žalvario daiktų reikia dar paminėti rastosios kapuose kelios sidabro fibulos. Iš geležies daiktų, rastų daugiausia vyrų kapuose, kaip kirvių, iešmų, iečių, kardų, pentinų, brizglių, peilių, ylų ir k. turime muzėjuje 225 daiktus. Prie šių reikia paminėti nemažą kolekciją pinigų, kurių tarpe yra auksinių ir daug sidabrinių. Ypačiai yra įdėmus rinkinys trakų rymiečių ir graikų pinigų, rastų, senovės Trakijoj ir d-ras Basanavičiaus dovantų M. Draugijai.
Muzėjaus etnografijos skyriuje yra apie 170 juostų, 57 prijuostės, daug visokių kitokių padarų ir dirbinių, taip pat muzikos instrumentų (kanklių, trūbų, ragų) ir k. daiktų.

Tuoj M. Draugijia įsikūrus ir pradėjus per laikraščius aukas rinkti, Lietuvoje iki 1912 m. buvo surinkta apie 17.000 rublių, už kuriuos rugsėjo 29 d. 1912 metais buvo pirkti ant kalno prie liuterių kapų gražioje vietoje 1596 kv. Sieksniai žemės Mokslo ir Dailės Draugijų namams statyti ir užmokėta už žemę 16.758 r. su pirkimo išlaidomis viso labo 17.514 r. 12 kap.

Draugijos 1913 m. visuotiniojo susirinkimo išrinktieji delegatai aukoms rinkti tarp Amerikos lietuvių d-ras J. Basanavičius ir Martynas Yčas, savo misiją liepos 24 d. pradėję Brooklyne ir spalių 31 d. Mahanoy City pabaigę, stambių aukų surinko 17.096 dol. 47 centus, smulkių 6.702 d. 89 c., viso labo 23.799 d. 36 c. Iš tos sumos atskaičius kelionės išlaidas liko 22.330 d. 47 c., arba 43.315 rublių 75 kap. Tuo būdu Mokslo ir Dailės draugijų namų fondas, pridėjus dar atsiųstąsias aukas ir procentus, iki 1915 birželio 1d. pasiekė 50.859 r. 14 k.

Draugija per tuos metus yra subūrusi mūsų mokslo pajėgas į vieną kuopą: jųjų per 11. Visuotiniųjų susirinkimų buvo skaitytos 88 paskaitos. Draugija padarė taip pat pradžią tautos knygynui, archyvui ir muzėjui, kuriais naudojosi daugėlis lietuvių ir svetimtaučių: 1914 m. ji įtaisė Vilniuje lietuvių spaudos parodą. Jau karo metu D-ija išleido nemaža vidurinių mokyklų vadovėlių. Galop reikia dar paminėti, kad ji lietuvių tautos vardą tarp kitų tautų žymiai pakėlė.

Mokslo Draugijos pirmininkas
d-ras J. Basanavičius